Kaip atverti žmonėms su negalia ne tik bibliotekų duris, bet ir širdis – atsakymo į šį klausimą ieškojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos organizuotame seminare „Bibliotekų paslaugų prieinamumas socialiai pažeidžiamų grupių vartotojams” susirinkę viešųjų ir mokyklų bibliotekų specialistai.
Didžioji dalis šalies bibliotekų jau kuris laikas žygiuoja visuomenės priešaky kaip modernios institucijos. Į jas užsukti kviečia ne vien aktualūs renginiai, bet ir šiuolaikinėmis technologijomis praturtintos erdvės. Deja, tyrimai rodo, kad neįgalieji ir socialinės rizikos asmenys vis dar retai išdrįsta praverti bibliotekų duris.
Bibliotekos direktorei Rimai Maselytei šiltai pasveikinus susirinkusiuosius, dalyviai kibo į darbą. Miesto savivaldybės atstovė dr. Sandra Jakštienė pateikė niūrius skaičius – iš savivaldybės apklaustų miesto neįgaliųjų tik 7,5 procentai dalyvauja bibliotekos renginiuose. Kodėl? Respondentai įvardijo, kad be pastatų ir aplinkos adaptavimo, reikėtų praplėsti specializuotų veiklų pasiūlą, skleisti informaciją žmonėms su negalia prieinamais kanalais, apmokyti darbuotojus, kad šie galėtų padėti.
Keisti dera ne vien bibliotekų funkcionalumą ir veiklų pasiūlą, dar svarbiau keistis mums patiems. Energingoji renginio pranešėja, psichologė-psichoterapeutė, doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė ragino mokytis suvaldyti savo instinktus ir neįprastas situacijas priimti ne kaip grėsmę, o kaip mus grūdinantį ir auginantį iššūkį.
Viešnia iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos Ieva Dryžaitė patarė nusimesti ir istorinio palikimo jungą, kuris negalią traktuoja kaip ligą ir paieškoti naujų perspektyvų. Nuplėšę senas etiketes išvysime žmogų, kuris, lygiai taip pat kaip mes, nori bendrauti ir skleistis ne pakraščiuose, bet kartu su visais, kad ir skirtingai gyvenimo įgalintais.
Antrojoje seminaro dalyje it lavina pasipylė gerosios praktikos pavyzdžiai. Bibliotekų atstovai iš skirtingų Lietuvos kampelių pasakojo ir spindinčiomis akimis liudijo, kad žengti į socialinius pakraščius, nors pradžioje ir nedrąsu, neabejotinai verta.
Viešnia iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Agnė Pranckutė, pristatė dar šviežią, bet jau lankytojų pamėgtą sensorinių skaitymų programą. Ji lavina autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų sensorinius gebėjimus, ugdo bendravimo įgūdžius, slopina neigiamą elgesį, skatina teigiamą požiūrį į skaitymą.
Vilniaus miesto centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios filialo atstovė Martyna Malienė papasakojo apie pasaulyje analogų neturinčią, interaktyvią biblioterapijos programą – internetinį žaidimą „Mes knygų s@loje”. Tai unikalus būdas prakalbinti socialinės rizikos jaunuolius jiems itin opiomis temomis. Ta pati biblioteka, su psichoterapeute, edukatore Daiva Žukauskiene priešaky sėkmingai startavo su programa “Augti ir auginti”. Čia renkasi šeimos, norinčios išmokti emocinio raštingumo, socialinių įgūdžių. Multisensorinė erdvė dirgina emocijas, kviečia pokalbiui, o žaidimai ir kūrybinės užduotys suteikia tam platformą.
Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos atstovė Airida Samavičienė lyg iš gausybės rago pabėrė gerąją bibliotekos praktiką su regos negalią turinčiais žmonėmis. Čia jie gali skaityti, naudodami aparatą SARA. Bibliotekoje gimsta ir pasirodymai „Muzika tamsoje”. Garsinis krašto gidas leidžia aplankyti žymias miesto vietas, o kai kuriuos architektūros objektus net pažinti, čiuopiant specialiai pagamintus 3D maketus.
Jei mūsų šalies pavyzdžių nepakaktų, panevėžietės bibliotekos darbuotojos Virginija Švedienė ir Toma Apynytė-Kirslienė pažėrė visą krūvą idėjų iš už jūrų marių. Jų aplankytų Vokietijos, Serbijos, Kroatijos bei Malaizijos bibliotekų patirtis dar kartą parodė, kad ribas kuriame ir griauname tik mes patys.
Visą dieną trukusi konferencija baigėsi itin energingai. Su neįgaliais vaikais nepailstamai dirbančio, studijos „Grock“ vadovo Lino Švirino kūrybinė improvizacija nepaliko abejingų. Pranešėjas pakvietė publiką ir netikėtam eksperimentui – iškvėpti orą ir sulaikyti kvėpavimą, o po sekundės iškvėpti dar ir dar giliau. Pasirodo galima iškvėpti kai, rodos, nebėra ko. Šia filosofine gaida seminaro moderatorė Ramunė Greiciūnienė ir pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė uždarė seminarą. Kiekvienas išėjo klausdamas savęs apie savo galimybių resursus. Juk dažnai didieji pokyčiai prasideda nuo mažo žingsnelio už komforto zonos ribų.
