Renginio pranešimai

Renginio pranešimai

GRETA KĖVELAITIENĖ ,,Pasakojimo metodo taikymas kūdikiams ir vaikams iki 8 metų. Glazgo pasakojimo centro patirtis“

Mokymų tikslas – parengti nuotoliniu būdu 10 PAVB specialistų, kurie gebėtų kurti, tobulinti ir taikyti pasakojimo metodą bibliotekos paslaugų viešinimui edukacinėse ekskursijose skirtingoms vartotojų grupėms.

Mokymų dalyvių pagrindiniai uždaviniai – su pasakojimo srities profesionalų pagalba sukurti ekskursijoms unikalius kūrybiškus pasakojimus apie bibliotekos teikiamas paslaugas, bibliotekos istoriją ir senovinį pastatą, apie rašytoją ir visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Pasakojimus pritaikyti skirtingoms vartotojų grupėms. Parengti mokomąją medžiagą pasakojimo taikymui atminties institucijose, siekiant įkvėpti kitus specialistus savarankiškai kurti atstovaujamų institucijų paslaugų pristatymą naudojant pasakojimo metodus. Įgyta patirtimi dalintis su Panevėžio regiono bibliotekomis profesiniuose renginiuose (seminarai, konferencijos, profesiniai susitikimai).

I dalis. Pasakojimo ekskursijų rengimo tikslinėms grupėms mokymai anglų kalba. Lektoriai: Legendų muziejaus (Švedija) specialistai.

Data, laikas	Veikla: 1,5 val. trukmės seminarai su kūrybinėmis užduotimis
Kovo 22 d.	Legendų muziejaus pristatymas Istorijų pasakojimo panaudojimas edukacijoje, pavyzdžiai Gairės, kaip įsiminti istoriją širdimi Kūrybinis užsiėmimas Refleksija
Kovo 25 d.	Teorija, skirta mokymui rengti pasakojimo ekskursijas, kaip įtraukti, apjungti istorijas Kūrybinis užsiėmimas Refleksija (klausimai–atsakymai)

II dalis. Pasakojimo ekskursijų rengimo tikslinėms grupėms mokymai ir mentoriaus pagalba rusų kalba. Lektorė ir mentorė: Baiba Ivane, Jelgavos (Latvija) bibliotekos specialistė, pasakotoja.

SAVAITĖ 1 Balandžio 19 d.	Pasakojimo ekskursijos Jelgavos bibliotekoje įrašo peržiūra 3 val. trukmės seminaras: teorija, praktiniai patarimai ir užduotys grupėms
II etapas: kūrybinis ir pilotinis (ekskursijos turinio sudarymas, kontrolinio teksto rašymas, ekskursijos metodikos sudarymas, efektyvių rodymo ir pasakojimo metodų paieška, vykdomos bandomosios ekskursijos)
SAVAITĖ 2–3	Savarankiškas darbas grupėse Konsultacija, trukmė 1 val.
III etapas: baigiamasis (parengiami baigiamieji kontroliniai tekstai, ekskursijos reziumuojamos, tikrinamas ekskursijos vedėjo profesionalumas)
SAVAITĖ 4–6	Savarankiškas darbas grupėse 3 val. trukmės seminaras, kuriame grupės pristato savo pasakojimo ekskursijos idėją, aptaria iššūkius Grupės parengia vieną bendrą metodinę priemonę nustatytos teritorijos SVB apie pasakojimo ekskursijų kūrimo procesą
Data, laikas	Veikla: seminarai su užduotimis savarankiškam darbui, konsultavimas
I etapas: pasiruošimas pasakojimo ekskursijų rengimui  (literatūrinė analizė, medžiagos rinkimas, analizavimas, objektų atranka)

Projektą bendrai finansuoja Europos pasakotojų federacija ir ES programa „Kūrybiška Europa“

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka š.m. kovo 2 dieną organizavo virtualų kvalifikacinį seminarą Panevėžio regiono mokyklų bibliotekininkams. Virtualiame seminare dalyvavo daugiau nei 80 mokyklų bibliotekininkų iš Biržų, Kupiškio, Panevėžio rajono ir miesto, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų.

Seminaro pradžioje Audronė Palionienė, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, pasveikino visus dalyvius ir pristatė Lietuvos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėją Gražiną Lamanauskienę, kuri pritarė bibliotekos iniciatyvai organizuoti seminarą, skirtą plėtoti mokyklų bibliotekininkų bendradarbiavimą su PAVB.

G. Lamanauskienė kvietė mokyklų bibliotekininkus seminaro metu diskutuoti apie poreikius, aktualius inovatyvių paslaugų produktus, kurie pasitarnautų ir švietimo sektoriaus dalyviams bei praturtintų edukacinę veiklą.

Bibliotekos specialistės Šarūnė Leikienė ir Toma Apynytė-Kirslienė pristatė virtualius produktus neformaliam ugdymui. ,,Eduteka“ – bibliotekų specialistams, įgyvendinantiems edukacines veiklas, skirta erdvė, kuri padės sutaupyti laiko jų tiesioginiam darbui su tiksline auditorija. Skaitmeninėje erdvėje dalinamasi sukaupta patirtimi ir informacija apie edukacines veiklas, edukacinių programų turiniu, bibliotekų sukurtais virtualiais edukaciniais produktais, pateikiama metodinė medžiaga kvalifikacijos tobulinimui bei metodinės rekomendacijos, naudingos darbui su auditorijomis. Eduteka bibliotekininkams suteikia galimybę savo veikloje naudoti jau sukurtas edukacines priemones. Edukacinių programų, užsiėmimų medžiaga pateikiama pagal Apskričių viešųjų bibliotekų vieningą edukacinių programų kokybės užtikrinimo standartą. 

Mobili programėlė „Biblioteka arčiau tavęs“ – bibliotekų paslaugų ir produktų sklaidos tikslinėms vartotojų grupėms iniciatyva. Programėlė orientuota į formalaus ir neformalaus ugdymo teikėjus bei šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus. Ši virtuali platforma praturtins ugdymo procesą kultūros paso edukacinėmis programomis, suteiks galimybę keliauti po Panevėžio ir Utenos kraštą, supažindins su naujausiais kraštotyros straipsniais, virtualiomis parodomis, o edukacijų žemėlapis leis vartotojams sudalyvauti visų regiono bibliotekų edukacinėse programose bei pagyvins laisvalaikį.

Seminare bibliotekos specialistai pristatė ir mokymų programas, pritaikytas kvalifikacijos kėlimui nuotoliniu būdu. Didžiausio susidomėjimo sulaukė šios mokymų programos: ,,Skaitymo skatinimas integruojant pasakojimo ir biblioterapijos metodus“, ,,Projektų rengimas. Praktika“, ,,Virtualių parodų kūrimas nemokamais „Google“ įrankiais“ ir ,,Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas naudojant  „IrfanView“ programą“.

Tyrimo pristatyme ,,Panevėžio regiono mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ buvo aptartos bendradarbiavimo tarp PAVB ir mokyklų bibliotekininkų perspektyvos. Tyrimo duomenys atskleidė šias veiklų stiprinimo kryptis: tarpbibliotekinio tinklo kūrimas mokyklų bibliotekininkams įsitraukiant į teritorines veiklos tarybas, metodines specialistų grupes, profesinių kompetencijų stiprinimas, mokyklų bibliotekininkų įtraukimas į PAVB organizuojamas skaitymo skatinimo iniciatyvas. Labai svarbu plėtoti dalijimosi kultūrą tarp PAVB ir mokyklų bibliotekų, kuri sudarytų galimybes mokyklų bibliotekų specialistams pasinaudoti PAVB jau sukurtais produktais ar  paslaugomis.

Atsižvelgiant į tyrime išskirtas bendras veiklų stiprinimo kryptis, seminaro dalyviams buvo paruoštos praktinės užduotys.  Virtualiuose kambariuose jie susipažino su PAVB moderatoriais ir, pasitelkdami reitingavimo metodą, kūrybiškai įsitraukė į bendradarbiavimo veiklų ir aktualiausių mokymų programų užduotis. Šių užduočių rezultatai taps pagrindu efektyviai vystyti tolimesnį bendradarbiavimą.

Ruošdamiesi seminarui PAVB darbuotojai kreipėsi į Panevėžio regiono savivaldybių švietimo skyrius, mokyklų bibliotekų veiklą kuruojančius specialistus  ir  viešąsias bibliotekas, prašydami nurodyti  iniciatyvius, aktyvius ir kūrybingus regiono mokyklų bibliotekininkus. Šių rinkimų tikslas – sudaryti mokyklų bibliotekininkų grupę bendradarbiavimui su PAVB. Seminaro metu buvo pristatyti rekomenduoti mokyklų bibliotekininkai, kurie sutiko dalyvauti Panevėžio regiono mokyklų bibliotekininkų atstovų grupėje. Grupės nariai dalyvaus kūrybiškais metodais grįstose darbinėse sesijose, vykdys komunikaciją su savo rajono/miesto mokyklų bibliotekininkais dėl PAVB priemonių paketo kūrimo mokyklų bibliotekoms bei atstovaus mokyklų bibliotekininkams Panevėžio teritorinėje bibliotekų taryboje.

Įgyvendinant 2020 m. LR kultūros ministerijos priemonę „Aprūpinti bibliotekas socialinės ir informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga bei priemonėmis“, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosiose bibliotekose vyks mokymai bibliotekų specialistams.

Mokymų ciklas susideda iš šių teminių mokymų:

Nuotoliniai mokymai „Bendravimo etiketas su žmonėmis, turinčiais negalią“, lektorė – Vaida Anžolauskė (VšĮ Socialinių inovacijų centras).

Seminaras „Bibliotekoje – asmuo, turintis autizmo spektro sutrikimų“, lektorė – dr. Margarita Jurevičienė (Šiaulių universitetas, Specialiosios pedagogikos katedra).

Praktiniai mokymai „ASS ir edukacija bibliotekoje: sensoriniai skaitymai“, lektorė – Rūta Norkūnė, (VšĮ „Idėjų karalystė“).

Seminaras „Kaip padėti sau ir kitam“, lektorė – doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė, klinikinė psichologė-psichoterapeutė, supervizorė.

Šie mokymai skirstomi į teorinius ir praktinius. Teorinių mokymų metu dalyviai sužinos apie psichologinę sveikatą ir asmenybės vystymąsi, negalių rūšis, bendravimo su neįgaliaisiais ypatumus bei nagrinės draugiškos bibliotekos įvaizdį vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Praktinių užsiėmimų metu bus pristatyta sensorinių skaitymų edukacija. Aktyviųjų darbo metodų pagalba mokymų dalyviai susipažins su šios edukacijos taikymo metodais ir praktiniais įrankiais.

Liepos 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto ,,Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ teoriniai ir praktiniai mokymai Panevėžio regiono bibliotekų specialistams.

Mokymus vedė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė, projekto koordinatorė dr. Daiva Janavičienė,  bibliotekos Skaitytojų klubo vadovė Rasa Derenčienė,  Klaipėdos universiteto docentė, poezijos terapeutė ir rašytoja dr. Jūratė Sučylaitė ir psichologė-psichoterapeutė Donata Grakauskaitė-Šličienė. Lektorės apžvelgė skirtingus biblioterapijos taikymo metodus. D. Janavičienė auditoriją supažindino su biblioterapijos teorija, pasakų terapija ir jos taikymo metodais. R. Derenčienė pristatė terapinį ir kūrybinį rašymą. J.Sučylaitė kalbėjo apie poezijos terapiją, jos ypatumus. D. Grakauskaitė-Šličienė supažindino mokymų dalyvius su Lietuvių tautosaka biblioterapijoje bei ryšio užmezgimą su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis.

Šie mokymai susideda iš keturių dalių ir yra tęstiniai. Lektoriai dalinosi ilgamete patirtimi, kaip biblioterapijos metodai padeda dirbant su asmenimis, kenčiančiais nuo įvairių psichologinių sutrikimų, gyvenimiškų problemų. Biblioterapijos nauda – grupiniai susitikimai ir buvimas kartu, kurie padeda išgyventi tam tikras sunkias situacijas susiklosčiusias gyvenime.

Mokymo dalyviai sužinojo apie biblioterapijos rūšis: klinikinę, reabilitacinę, kurios taikomos šalia medicininio gydymo, esant psichologinėms problemoms. Šių terapijų esmė – dėmesio nukreipimas nuo susidariusių psichologinių sunkumų. Trečioji terapijos rūšis, XX amžiaus biblioterapija, – edukacinė, pasižyminti žiniomis, patyrimais ir jausmais. Ji ir buvo taikoma mokymų metu.

Biblioterapijos sritys yra skirstomos į pasyviąją ir aktyviąją, abi šios sritys dažnai taikomos ir bibliotekose, biblioterapijos užsiėmimuose. Svarbu paminėti, kad biblioterapija yra universali, ją galima taikyti vaikams ir suaugusiems.

Praktinių užsiėmimų metu mokymų dalyviai išbandė biblioterapijos metodus – kūrė pasakas ir jas analizavo su auditorija. Dalyviai susipažino su giluminio skaitymo metodu, užsiėmė terapiniu ir kūrybiniu rašymu. Taip pat išbandė poezijos terapiją, patys kūrė eiliuotus tekstus laisvo rašymo principu, sužinojo grupinių terapijų taikymo aspektus.

Dėkojame lektorėms už suteiktas teorines ir praktines žinias. Projektas įdomus, prasmingas bei aktualus bibliotekininko darbe.Tikimės, kad įgytos naujos žinios prisidės prie kiekvieno iš mokymų dalyvių tobulėjimo profesinėje srityje.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Š.m. sausio 14 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko kvalifikacinis seminaras Panevėžio regiono bibliotekų specialistams. Pirmajame kvalifikaciniame renginyje šiais metais dalyvavo Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistai bei mokyklų bibliotekininkai.

Seminare Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Lietuvos raštijos muziejaus vedėja dr. Alma Braziūnienė, kalbėjo apie spausdintinį paveldą viešosiose bibliotekose. Sužinojome apie dokumentinio paveldo saugos problemas, paveldo tipologiją. Auditorijoje buvo diskutuojama apie tai kada knyga tampa paveldu, knygos socialinį funkcionavimą visuomenėje. Taip pat buvo aptartos pagrindinės atminties institucijų funkcijos – kaupti, saugoti ir aktualinti dokumentinį paveldą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui, VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir leidybos tyrimų katedros asistentė dr. Rima Cicėnienė, kalbėjo apie rankraštinių rinkinių ypatybes šiandien, visuomenės minties kaitos ir technologijų įtaką kasdieniams procesams, fondo formavimo principus ir kriterijus, įvairias apskaitos ypatybės, skaitmeninių technologijų įtaką kolekcijų tvarkybai ir prieigai. Pristatė teisinius, filosofinius, technologinius ir praktinius paveldo valdymo aspektus.

Tikimės, kad įgytos naujos žinios prisidės prie kiekvieno iš dalyvių tobulėjimo profesinėje srityje.

Norime priminti, kad mokymai ,,Rankraštinio ir spausdinto kultūros paveldo vadyba“ Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyks vasario 12 d., maloniai kviečiame registruotis ramune.greiciuniene@pavb.lt

Seminaras organizuojamas iš ,,Panevėžio krašto istorijos ir kultūros atodangos: atsiminimai jungia kartas ir bendruomenes“ projekto lėšų, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

Spalio 15 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Kultūros paveldo objektų skaitmeninimas: atranka ir teisių valdymas“ pagal projektą „Skaitmeninių išteklių valdymo kompetencijų stiprinimas atminties institucijose“.

Dalyvauti seminare atvyko Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Biržų, Panevėžio miesto ir rajono bei Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekų specialistai.

Seminaro tikslas – pristatyti pagrindinius kultūros paveldo objektų atrankos skaitmeninimui principus, apimančius praktinius ir teisinius aspektus. Lektoriai – advokatė Jurga Gradauskaitė ir UAB „Dizi“ vadovas Juozas Markauskas. Juozas Markauskas ir Jurga Gradauskaitė aptarė objektų atrankos, teisių valdymo, teisių nustatymo ir kt. klausimus. Seminaro metu didelis dėmesys buvo skiriamas praktinių užduočių atlikimui. Šios užduotys padėjo geriau suprasti teorinę medžiagą, sprendimų priėmimo ir gebėjimo dirbti komandoje įgūdžius.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka spalio 10 dieną organizavo tarptautinį seminarą ,,Paslaugų negalią turintiems asmenims plėtra: sėkmingas bibliotekos ir visuomenės dialogas“.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė, tardama įžanginį žodį, įvardino jau įgyvendintas veiklas, skirtas tobulinti bibliotekų teikiamas paslaugas asmenims, turintiems negalią. Minėjo, kad per pastaruosius metus buvo modernizuotos interneto svetainės, pritaikytos neįgaliesiems vartotojams, įrengtos funkcionalios edukacinės erdvės, kuriamos naujos virtualios paslaugos negalią turintiems vaikams ir jų tėvams. Mezgant bendradarbiavimo ryšius per 2018 metus buvo surengta 300 edukacinių-kultūrinių renginių, skirtų negalią turintiems bibliotekų vartotojams, kvalifikacinių seminarų bibliotekų specialistams. Taip pat stiprinamos partnerystės su įstaigomis, atstovaujančiomis neįgaliųjų interesus, specialiosiomis mokyklomis, kurių pagrindu įgyvendinami nauji projektai padeda neįgaliuosius įtraukti į visapusišką kultūrinį gyvenimą.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė savo pranešime pristatė veiklas, įgyvendinamas Panevėžio ir Utenos regiono bibliotekose nuo 2017 metų, kuriomis siekiama socialinę atskirtį patiriančius vartotojus įtraukti į prasmingo laisvalaikio, mokymosi visą gyvenimą veiklas, naudojant Kultūros ministerijos finansavimą, skirtą paslaugų prieinamumui negalią turintiems gyventojams plėtoti. Įgyvendindamos veiklas bibliotekos bendradarbiauja su vaikų, jaunimo bei suaugusių neįgaliųjų centrais, specialiosiomis mokyklomis ir laisvalaikio užimtumo centrais. Bendradarbiaudamos su partneriais organizuoja parodas, edukacijas, įgyvendina bendrus projektus ir kuria naujas erdves, pritaikytas neįgaliesiems bibliotekų vartotojams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro vadovė dr. Rasa Januševičienė pranešimą pradėjo apžvelgdama LR ir tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius teisinę bazę, skirtą neįgaliesiems žmonėms. Pažymėjo, kad 8,5 proc. Lietuvos gyventojų turi negalią (PSO duomenimis). Pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvoje daugėja autizmo spektro negalią turinčių vaikų, todėl ypač svarbu, kad bibliotekos orientuojasi į naujų veiklų kūrimą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Pranešime dalinosi geraisiais pavyzdžiais, kaip kultūros turinio prieinamumas pritaikomas viešosiose erdvėse: kino teatruose, muziejuose, dramos teatruose. Minėjo, kad poreikis neįgaliesiems spektaklius stebėti su garsiniu vaizdavimu didėja. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 spektaklių, kuriuos gali stebėti regos negalią turintys asmenys.

Švedijos Mjölby bibliotekos direktorė Anya Feltreuter pranešime „Biblioteka visiems! Įtrauktis ir paslaugų prieinamumas Švedijos viešosiose bibliotekose“ pristatė bibliotekos veiklas ir jų prieinamumą visiems miesto gyventojams. Direktorė nurodė, kad bibliotekoje nėra jokių apribojimų: vartotojai paslaugomis gali naudotis 24 valandas per parą, jokių delspinigių sistemos, viskas bibliotekoje yra nemokama, siekiant pritraukti kuo daugiau lankytojų, imigrantų, skatinti juos turiningai leisti laisvalaikį ir domėtis literatūra. Bibliotekininkai du kartus per savaitę lankosi pataisos įstaigose, pristato knygas norintiems skaityti literatūrą. Neįgaliesiems asmenims biblioteka sukūrė naują paslaugą ,,Knygos pakeliui“, žmonėms, kurie negali pasiekti bibliotekos, knygos pristatomos į namus ar neįgaliųjų priežiūros įstaigas. Taip pat vyksta specialios ekskursijos po biblioteką autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, šios paslaugos pavadinimas – ,,VIP turai“. Bibliotekos direktorės teigimu, ši paslauga naujiems bibliotekos vartotojams padeda atsikratyti baimės naudotis biblioteka Šių metų lapkritį biblioteka organizuos ,,Pride week“ solidarumo akciją, šią idėją įgyvendins bendradarbiaudama su miesto socialiniais darbuotais. Direktorė teigia, kad tai puiki iniciatyva paskatinti miesto gyventojus atkreipti dėmesį žmogaus teises.

Serbijos Belgrado miesto bibliotekos direktorė Jasmina Ninkov pranešime „Biblioteka visiems! Bibliotekos vaidmuo kuriant įtraukią bendruomenę. Programos ir paslaugos neįgaliesiems Belgrado miesto bibliotekoje ir kitose Serbijos bibliotekose“ kalbėjo apie Serbijos bibliotekų funkcijas, bibliotekų plėtrą, centralizuotą bibliotekų tinklą. Viena iš populiariausių šios bibliotekos paslaugų – skaitmeninio raštingumo mokymai, kuriuos veda apmokyti bibliotekų specialistai. Ši biblioteka aktyviai rūpinasi neįgaliaisiais, todėl teikia įvairias paslaugas judėjimo, jutimo, regėjimo, psichikos ir fizinę negalią turintiems gyventojams. Paslaugos neįgaliesiems bibliotekos vartotojams yra suskirstytos į šias sritis: fizinė prieiga prie pastatų vartotojų aptarnavimo punktų; intelektuali įranga prie informacijos laikmenų turinio; virtuali prieiga vartotojams, kurie fiziškai negali pasiekti bibliotekos. Pranešime taip pat buvo pristatytos sritys, kurias biblioteka yra numačiusi tobulinti: užtikrinti erdvių prieinamumą neįgaliesiems, plėsti fondą, skirtą intelektinę negalią turintiems vartotojams, ugdyti darbuotojų suvokimą apie neįgaliuosius bibliotekų vartotojus ir jų poreikius. Belgrado biblioteka – visiems prieinama, socialiai atsakinga, teikianti visuomenei interaktyvias paslaugas, kurios padėtų lavinti vartotojų turimus įgūdžius.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė kalbėjo apie neįgaliųjų dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Pasakodama apie savo patirtį, įvardino kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji asmenys, atvykdami į viešąsias erdves. Tik maža dalis šių erdvių yra pritaikytos įvairias negalias turintiems asmenims, todėl vis dar juntama diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu. G. Žemaitaitytė pateikė pavyzdžius, rekomendacijas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad viešųjų įstaigų prieinamumas būtų patogesnis negalias turintiems gyventojams. Pristatymo metu išskyrė juntamus įvairius socialinius barjerus ir lygiavertiškumo trūkumą kasdienėse situacijoje. Informaciniame filmuke seminaro dalyviai pamatė iššūkius, su kuriais neįgalieji susiduria kiekvieną dieną. Baigdama pranešimą G. Žemaitaitytė linkėjo toliau plėtoti bendradarbiavimą ir įsiklausyti į vieni kitų pastabas, kad kartu galėtume pasiekti rezultatų, kurie padėtų užtikrinti visapusišką neįgaliųjų integraciją į kultūrinį laisvalaikį.

Panevėžio jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė pristatė šio centro lankytoją Dimą Burlak, turintį intelekto negalią. Dima dalinosi patarimais, kaip biblioteka galėtų tapti draugiškesnė pasitelkiant daugiau vizualizacinių priemonių. Kartu su centro direktore demonstravo knygas su piktogramomis, kurios vaizdžiai paaiškina intelekto negalią turinčiam asmeniui apie knygos turinį, ir kvietė į bibliotekos fondą įtraukti skaitinių, pritaikytų intelektinę negalią turintiems gyventojams. Seminaro dalyviai turėjo galimybė sudalyvauti Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojų surengtoje gausioje rankdarbių mugėje, kurioje taip pat buvo vaišinami pačių centro lankytojų virta solidarumo kava.

Neuroedukologė Rėda Grigaitienė pristatė neuroedukaciją ir metodus, kuriais galima įvykdyti pokyčius kasdienybėje, įžvelgiant galimybes, kaip padėti sau ir kitiems. Neuroedukacijos uždaviniai: socialinio, emocinio ir dvasinio intelektų ugdymas. Neuroedukacijai vykdyti pasitelkiami dailės terapijos metodai, kurie padeda žmogui atsipalaiduoti ir susitelkti į savo pasąmonę. Pranešimo metu buvo pristatyti įvairūs vizualizacijos pratimai, kurie padeda atgauti emocinį balansą. Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos, kaip padėti sau ir aplinkiniams atkuriant ryšį su savimi, kolegomis ir šeimos nariais. Neuroedukacijos metu seminaro dalyviai išmoko metodų, kaip atsikratyti negatyvių minčių, atsipalaiduoti ir siekti pozityvumo.

Visiems seminaro pranešėjams norime dar kartą padėkoti už suteiktą vertingą informaciją, padėsiančią bibliotekų specialistams geriau pažinti gyventojus, patiriančius socialinę atskirtį.

Tarptautinis seminaras buvo organizuotas iš Kultūros ministerijos finansuotos priemonės, skirtos Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų teikiamų paslaugų prieinamumui negalią turintiems gyventojams plėtoti, lėšų.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Dima Burlak, Lina Trebienė, Eglė Gudžinskienė. Kaip bibliotekai tapti draugiška proto negalios asmeniui? Video

Vizitų į bibliotekas tikslai:

Susipažinti su pasakojimo metodu, kurį šios bibliotekos taiko jau ne vienerius metus ir perimti gerąją patirtį;pasidalinti patirtimi aptarnaujant neįgaliuosius ir socialinę atskirtį patiriančius lankytojus;pasidomėti Latvijos bibliotekų įdirbiu dalyvaujant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programoje, kalbėtis su bibliotekomis dėl partnerystės šioje programoje sekančiame finansavimo periode; dalyvauti ekskursijose po bibliotekas.

Nuotoliniai mokymai – puiki galimybė neišėjus iš namų ar darbo vietos  gauti reikiamų žinių.

Š. m. kovo 25 dieną prasidėjo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regioninio skaitmeninimo skyriaus  organizuojami nuotoliniai mokymai  internetu  „Nemokamos debesų kompiuterijos paslaugos ir jų taikymo galimybės bibliotekose” bibliotekų specialistams. Šiuo metu sėkmingai nuotoliniu būdu studijuoja Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios  bibliotekos, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Molėtų rajono savivaldybės bibliotekos, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, Biržų  „Aušros“ mokyklos, Zarasų rajono viešosios bibliotekos, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, Pasvalio M. Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojai. Taip pat – keturi Panevėžio apskrities Grabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai.

Nuotoliniais mokymais siekiama kelti darbuotojų kvalifikaciją informacinių technologijų srityje, išplečiant mokymo ir mokymosi galimybes,  įsisavinant naujas technologijas bei mokymo/si metodus.

Kursas patalpintas atviro kodo mokymosi platformoje „Moodle”, kurią administruoja LNB. Ji veikia 24/7 valandas per savaitę. „Moodle” mokymosi platforma yra pripažinta pedagoginiu požiūriu viena lanksčiausių virtualaus mokymo aplinkų, plačiai naudojama pasaulio ir Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Sveikiname besimokančius kolegas ir linkime neišsenkančios motyvacijos studijuojant!

2019 m. kovo 14 d. pirmieji į stažuotę „Knygų konservavimo (atkūrimo) galimybės bibliotekose“ atvyko Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos specialistai. Šios stažuotės tikslas – supažindinti dalyvius su profesionaliomis priemonėmis ir darbo eiga, siekiant išsaugoti senesnes ar skaitytojų nuolat skaitomas knygas. Mokymų metu dalyviai gauna žinių apie knygos kilmę, jos sudėtį, popierių, susipažįsta su specifinėmis restauratoriaus darbo priemonėmis ir medžiagomis, įvairiomis konservavimo (atkūrimo) galimybėmis. Stažuotę veda bibliotekos Informacinių išteklių valdymo skyriaus dokumentų restauratorės Jurgita Stankaitytė ir Laima Charmanskienė. Numatytos 5 stažuotės, kuriose dalyvaus bibliotekų specialistai iš Anykščių, Biržų, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų.

Kovo-balandžio mėnesiais bibliotekos specialistai vykdys mokymus pagal 6 mokymų programas: „Projektų rengimas. Praktika“ (lektorė Laima Butkūnienė), „Virtualių parodų kūrimas nemokamais Google įrankiais“ (lektorė Jovita Verbickienė), „Skrajučių, plakatų ir vizitinių kortelių maketavimas su atvirojo kodo programa „Inkscape“ (pradžiamokslis)“ (lektorė Toma Apynytė-Kirslienė), „ Rankraščių fondų tvarkymas ir katalogavimas“ (lektorės Audronė Palionienė ir Sigita Marcinkevičienė), „Bibliotekininkystės pradžiamokslis“ (lektorė Rūta Juzėnienė), „Darbas su atvirojo kodo dokumentų maketavimo programa „Scribus“ (lektorius Aivaras Neimontas).

Apskrities bibliotekos specialistai vyks į Rokiškio, Molėtų, Anykščių, Biržų, Zarasų, Pasvalio, Ignalinos rajonų savivaldybių viešąsias bibliotekas ir surengs mokymus bibliotekų specialistams. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistai mokysis apskrities bibliotekoje. Vyks nuotoliniai mokymai „Nemokamos debesų paslaugos ir jų taikymo galimybės bibliotekose“ (mokymų kuratorė Jovita Verbickienė).

Pavasarinių mokymų metu numatoma surengti 36 mokymus, kurie truks 152 val.

• 

• 

• 

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pakvietė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto specialistus ir Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų darbuotojus į seminarą, kurio metu nagrinėti „Skaitmeninės erdvės iššūkiai bibliotekininkų darbotvarkėje“. VU Komunikacijos fakulteto lektoriai pasidalino įžvalgomis apie skaitmeninių technologijų reikšmę socialinės atskirties mažinimo srityje, apie pasikeitusius raštingumo rodiklius, apie paieškos sistemų įdomybes ir rizikas, apie skaitmenines knygas ir jų išskirtinius bruožus.

VU Komunikacijos fakulteto skaitmeninių medijų laboratorijos specialistė doc. dr. Zinaida Manžuch skaitė pranešimą apie „Skaitmeninės atskirties mažinimą viešųjų bibliotekų darbotvarkėje“. Z. Manžuch pabrėžė, jog skaitmeninės technologijos šiuolaikinėje visuomenėje ypač svarbios dėl kelių priežasčių. Pirma, skaitmeniniai įgūdžiai tampa nauju raštingumo rodikliu, antra, skaitmeninė atskirtis gali „išprovokuoti“ kitas nelygybės formas. Pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių trūkumas gali sutrukdyti darbo paiešką, galimybę gauti didesnes pajamas. „43 proc. europiečių neturi pakankamai gebėjimų naudotis internetu. Bibliotekų vaidmuo – mažinti šią atskirtį“, – teigė Z. Manžuch. Pranešėja atskleidė įdomių faktų apie interneto vartotojų pomėgius. Z. Manžuch informavo, jog net 68 proc. vartotojų naudojasi internetu informacijos apie prekes ir paslaugas paieškai ir tik 22 proc. – mokymosi tikslais. Šie ir kiti pavyzdžiai parodo, kad „masiški“ šiuo metu Lietuvoje taikomi sprendimai netinka, nes kiekvienas vartotojas turi skirtingus poreikius, todėl skaitmeninės atskirties mažinimas turėtų prasidėti nuo žmonių poreikių pažinimo ir individualių sprendimų taikymo. Kaip vieną iš skaitmeninės atskirties mažinimo būdų VU Komunikacijos fakulteto specialistė pristatė bibliotekų bendradarbiavimą su ne pelno siekiančiomis organizacijomis, nes atlikti tyrimai parodė, kad tokios organizacijos inovatyvios ir lanksčios, o partnerių tinklo plėtra yra tinkamas būdas kurti kokybiškas paslaugas. Pranešėja pabrėžė, kad siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį, svarbiausia sužadinti visuomenės motyvaciją, smalsumą, sukelti nuostabą inovatyviais mokymo ir paslaugų sprendimais, ugdyti ilgalaikį lankytojų interesą.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro specialistas asist. dr. Vincas Grigas skaitė pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Požeminiai garažai Google karalystėje“. Pranešėjas atskleidė, kokie yra Lietuvos interneto vartotojų paieškos sistemų naudojimo ypatumai. Pavyzdžiui, „Ko lietuviai labiausiai bijo?“, “Ką lietuviai labiausiai myli?“, „Kuriame Lietuvos regione gyvena daugiausiai besidominčių katėmis?“ – pasak V. Grigo, visa tai galima sužinoti pasidomėjus „Google“ paieškos sistemų rezultatais. Pasak V. Grigo, apklausos ir tyrimai parodo, kad internetas ir medijos vartotojams sudaro neigiamą įspūdį apie pasaulį: „Gyvename iškreiptame pasaulėvaizdyje“, – teigė V. Grigas. Pranešėjas skatino atkreipti dėmesį į savo asmeninių duomenų saugumą internete, domėtis saugesnėmis paieškos sistemų alternatyvomis ir pabrėžė, jog bibliotekininkas galėtų tapti svarbiausiu patarėju informacijos paieškos klausimais, tereikia patiems tuo tikėti.

VU Komunikacijos fakulteto skaitmeninių medijų laboratorijos specialistas, doc. dr. Arūnas Gudinavičius kvietė atsakyti į klausimą „Ar skaitmeninės knygos kvepia?“. Pranešėjas pristatė skaitmeninių knygų tipus, vartotojų įpročius jomis naudojantis, skaitmeninių knygų reikšmę ateityje, skaitmeninių knygų privalumus ir trūkumus. Klausytojai galėjo išsakyti savo mintis, ko jiems trūksta skaitant skaitmeninius leidinius. Dalyviai vieningai nurodė, kad skaitmeninės knygos nesuteikia lytėjimo malonumo, dažnai neturi iliustracijų, popieriaus kvapo. Pranešėjo išvada pozityvi: „Kalbant apie skaitmenines knygas, kuo labiau susipažįstame su objektu, tuo mažiau jame ko nors pasigendame, tuo daugiau privalumų įžvelgiame. Svarbu atsižvelgti į situaciją ir pasirinkti tinkamą įrankį – popierinę ar skaitmeninę knygą“, – sakė doc. dr. A. Gudinavičius. Pranešėjas palinkėjo skaityti įvairaus formato ir įvairaus turinio knygas.

Seminarą apibendrino Bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, linkėdama, kad įstaigų bendravimas virstų bendrais darbais, projektais. Seminaro metu nagrinėti klausimai turėtų tapti įdomiomis temomis apmąstymams bibliotekininkų darbotvarkėje ir vertinga medžiaga bibliotekų paslaugų tobulinimui.

Megana Pesse
Kultūrinės veiklos vadybininkė
Nuotraukos Irminos Girnienės

• 

• 

• 

• 

• 

• 

2017–2019 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka įgyvendina „Erasmus+“ programos finansuojamą projektą „Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms 2“ . Projektas vykdomas suaugusiųjų švietimo kategorijoje. 2018 m. įvyko du vizitai į pažangias Europos viešąsias bibliotekas – Kelno viešąją biblioteką Vokietijoje ir Rijekos viešąją biblioteką Kroatijoje. Trečiojo darbo stebėjimo vizito metu 2019 m. bibliotekos darbuotojai lankėsi Nyderlandų Amsterdamo miesto viešojoje bibliotekoje.

Š. m. birželio 11 d. bibliotekoje Panevėžio regiono specialistams surengtas seminaras „Suaugusiųjų švietimo patirtis Europos viešosiose bibliotekose 2018-2019 m.”, kurio metu PAVB bibliotekininkai dalijosi darbo stebėjimo vizitų metu perimta gerąja pažangių Europos bibliotekų patirtimi. Apibendrinti projekto rezultatai, pasidžiaugiant įgyvendintomis novatoriškomis idėjomis, kurias darbo stebėjimo vizitų dalyviai parsivežė iš tarptautinių stažuočių.

Savo pranešimuose trijų darbo stebėjimo vizitų dalyviai atskleidė kiekvienos aplankytos bibliotekos stiprybes suaugusiųjų švietimo srityje. Daugiausia kalbėta apie mokymosi visą gyvenimą galimybes, darbą su socialiai jautriomis visuomenės grupėmis, skaitmeninės atskirties mažinimą. Kelno viešosios  bibliotekos gerąją patirtį apžvelgusi Irmina Girnienė pasakojo apie tai, kaip Vokietijos bibliotekininkai skaitymo skatinimą sieja su imigrantų integracija, mokymusi visą gyvenimą, bendruomeniškumu, laisvalaikiu. Pranešėja akcentavo sėkmingas Kelno bibliotekos iniciatyvas buriant šeimas laisvalaikiui bibliotekoje, Vokietijos visuomenės geranorišką iniciatyvą padėti kitataučiams sėkmingai integruotis į vietos bendruomenę. Su Kelno bibliotekos projektais, skatinančiais socialinę įtrauktį ir mažinančiais socialinę atskirtį, supažindino Virginija Švedienė, papasakojusi apie bibliotekos teikiamas galimybes mokytis vokiečių kalbos, tobulinti savo rašymo ir skaitymo įgūdžius. Irminos ir Virginijos pranešimuose akcentuota Kelno bibliotekos sėkmingai įgyvendinama savanorystės idėja bei platus partnerių tinklas.

Apie vizitą Rijekos bibliotekoje kalbėjusi Greta Ratkutė vieną po kitos vardijo Kroatijos kolegų sukurtas, sėkmingai veikančias veiklas bei paslaugas: knygų ir pomėgių klubus, „Verslo kampo“ projektą, ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusį internetinį žurnalą, kurio turinį kuria miesto bendruomenė, gilias tradicijas turinčią mobilios bibliotekos paslaugą, „American Corner“ projekto iniciatyvas, aktyvią ir kūrybišką savanorių veiklą. Greta džiaugėsi, jog Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Rijekos viešoji biblioteka po darbo stebėjimo vizito pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 2020 m. pavasarį į tokį pat darbo stebėjimo vizitą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atvyksta kolegos iš Rijekos viešosios bibliotekos. Šią galimybę jiems suteiks neseniai laimėtas Erasmus+ programos projekto finansavimas.

Malvina Zimblienė ir Megana Pesse seminaro dalyviams papasakojo apie ką tik įvykusį darbo stebėjimo vizitą Amsterdamo viešojoje bibliotekoje. Pranešėjos gyvai dalijosi įspūdžiais apie įvairių paslaugų ir veiklų gausą vienoje didžiausių Europos viešųjų bibliotekų, ypač akcentuodamos specialią erdvę mokymuisi ir darbui, kalbų mokymosi galimybes, ypatingą dėmesį socialiai jautrioms visuomenės grupėms, sėkmingas bibliotekos partnerystes su kitomis institucijomis. Malviną ir Meganą ypač sudomino paveikus Amsterdamo bibliotekos darbuotojų savo įstaigos paslaugų viešinimas. Pranešėjos siūlė perimti šią idėją ir skatino plėtoti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Panevėžio regiono bibliotekų specialistams taip pat buvo pristatyta Norvegijos viešųjų bibliotekų patirtis socialinės įtraukties ir integracijos srityje. Apie tai kalbėjo PAVB bibliotekininkė Virginija Švedienė, kuri š. m. gegužės mėn. vyko į Erasmus+ programos tarptautinio bendradarbiavimo veiklos pažintinį vizitą Bergene. Virginija papasakojo apie svarbų Norvegijos viešųjų bibliotekų vaidmenį lengvinant imigrantų integraciją, skatinant mokymosi visą gyvenimą procesą. Akcentuotas viešosios bibliotekos kaip vietos susitikimams bei nepriklausomos erdvės debatams vaidmuo.

Seminaro pabaigoje projekto „Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms 2“ koordinatorė Laima Butkūnienėapibendrino projekto veiklas. Pastarasis projektas buvo 2014-2016 m. vykdyto analogiško projekto  tęsinys, tad pasidžiaugta visomis abiejų projektų metu sėkmingai įgyvendintomis idėjomis. Pranešėja pažymėjo, kad vizituose dalyvavę PAVB darbuotojai tapo dar labiau motyvuoti, įgijo specialių kompetencijų (mokymo gebėjimų, užsienio kalbos įgūdžių), ėmė dar glaudžiau bendradarbiauti įstaigos viduje. Pasidžiaugta ypač suaktyvėjusia savanorių veikla bibliotekoje, bendradarbiavimu su Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga, Panevėžio Šv. Juozapo globos namais. Pažymėta, jog suaktyvėjo bibliotekos paslaugų viešinimas: PAVB bibliotekininkai dalyvauja renginiuose miesto aikštėse, knygų mugėse ir parodose. Laima akcentavo, kad įgyvendintų projektų dėka bibliotekoje padaugėjo bendruomenių iniciatyvų, įsikūrė nemažai pomėgių klubų,  parengta kokybiškų edukacinių programų. Neabejotina projekto įtaka tarptautinei bibliotekos veiklai ir ryšiams: užsienio bibliotekų kolegos geranoriškai konsultuoja ir mielai dalijasi savo profesine patirtimi, biblioteka įsitraukė į Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos  Epale veiklą, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kroatijos Rijekos biblioteka.

Arnualdo Dalindos nuotraukos

Virginija Švedienė
PAVB Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė mokymus viešųjų bibliotekų darbuotojų kompetencijoms skaitymo skatinimo srityje gerinti. Pirmasis kvalifikacinis renginys buvo organizuotas š. m. gegužės 23 d. Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistams ir vyko Pasvalio krašto muziejuje. Seminarą „Ankstyvasis skaitymas: teorija ir praktika“ organizavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas.

Edukologijos mokslų dr. Vaiva Schoroškienė savo pranešime „Skaitome su vaikais iki 7 metų: kaip sudominti vaikus ir jų tėvus knyga ir skaitymu“ kalbėjo apie tai, kaip išsiugdomas įprotis skaityti, plačiai aptarė išorinę ir vidinę skaitymo motyvaciją. Lektorė nuodugniai išnagrinėjo skirtingų amžiaus grupių vaikų suvokimo skirtumus, kuriuos  būtina žinoti dirbant su tam tikro amžiaus vaikais. Daug dėmesio skirta vaikų, tėvų ir bibliotekininkų ištekliams, padedantiems ugdyti skaitytoją, pateiktos pagrindinės skaitytojo ugdymo strategijos.

Menotyrininkė dr.  Jolita Liškevičienė skaitė pranešimą „Paveikslėlių knygos – ankstyvojo skaitymo pranašai“. Lektorė supažindino su paveikslėlių knygų klasifikacija, aiškino, kaip skaitomos tokios knygos, pateikė geruosius tokio tipo knygų pavyzdžius.

Didelio susidomėjimo sulaukė lektorės Kristinos Savickytės pranešimas „Skaitymas su ikimokyklinukais: praktiniai bibliotekininkų mokymai“. Seminaro dalyviai sužinojo, kas trukdo ir kas gali padėti kūrėjui – bibliotekininkui, renginio organizatoriui, kokie sėkmingo renginio garantai, kaip pasiruošti užsiėmimui, kokia turėtų būti jo struktūra. Lektorė pasidalino patirtimi, kokius metodus naudoja dirbdama su vaikais iki 3 metų amžiaus, o kokie tinkami darbui su 4–6 metų vaikais, pateikė naudingų veiklas iliustruojančių praktinių pavyzdžių.

Bibliotekininkams, dirbantiems su vaikais, seminaro temos buvo aktualios, pranešimai – įdomūs, o praktiniai mokymai – ypač naudingi. Išgirstą informaciją pritaikius praktikoje, užsiėmimai ir renginiai vaikams bibliotekose neabejotinai taps profesionalesni, įvairesni ir labiau sudomins mažuosius lankytojus.

Projekto vykdytojas

Projekto partneris

Projektas „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas, 2“

Seminaro programa 1

Seminaro programa 2

Projektas „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas, 2“

Seminaro programa

Projektas „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas, 2“

Seminaro programa

Šiandien ir rytoj Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyksta tarptautinis simpoziumas „Inovatyvios edukacinės praktikos bibliotekininko darbe. Edukacinės veiklos iššūkiai ir galimybės“.

Simpoziumo programa

Edukacijų programa 1

Edukacijų programa 2

Jame dalyvauja Lietuvos apskričių, Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų bei Lietuvos aklųjų bibliotekos specialistai, Michaela Kožiškova iš Karlovy Vary regioninės bibliotekos.

Lietuvos apskričių, Panevėžio regiono savivaldybių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka į Panevėžį atvežė ir dvi dienas demonstruos išskirtines edukacines programas, kuriose dalyvauja Panevėžio miesto bendruomenė ir patys bibliotekininkai. Tai puiki proga bibliotekoje patirti kūrybinį džiaugsmą ir pasisemti patirties.

Simpoziumą Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka organizuoja įgyvendindama projektą „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas, 2“. 2017–2018 metais įgyvendinamo projekto metu Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka sudarė sąlygas Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų ir Panevėžio miesto mokyklų bibliotekininkams siekti ugdytojo kompetencijos, suteikė psichologinių ir pedagoginių žinių. Inicijavo metodinės priemonės bibliotekininkams parengimą – išleistas elektroninis leidinys „Edukacija bibliotekoje: galimybės ir iššūkiai“. Šiandien organizuojamas simpoziumas „Inovatyvios edukacinės praktikos bibliotekininko darbe. Edukacinės veiklos iššūkiai ir galimybės“, sutelkiantis akademinės bendruomenės specialistus ir praktikus apibendrinti bibliotekų edukacinės veiklos plėtros galimybes, analizuoti ir įvertinti veiklos rezultatus, stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio bibliotekų bei dalintis gerąja patirtimi.

• 

• 

• 

• 

Projektas „Lietuvos bibliotekų specialistų elektroninių paslaugų skaitmeninės rinkodaros kompetencijų stiprinimas“

Seminaro programa

2018 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje prasidėjo Panevėžio miesto ir rajono švietimo įstaigų bibliotekų specialistų mokymai.

Lapkričio 5–14 dienomis per 30 mokyklų bibliotekininkų semsis žinių pagal 8 mokymų programas, kurias parengė ir dėstys G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos specialistai.

Šiandien bibliotekininkai susirinko į pirmuosius mokymus temomis „Nemokamos „debesų“ paslaugos ir jų taikymo galimybės bibliotekoje“ bei „Virtualių parodų kūrimas nemokamais „Google“ įrankiais“, kuriuos vedė Regioninio skaitmeninimo skyriaus vedėja Jovita Verbickienė. Ši lektorė taip pat pristatys mokymus tema „Praktinė informatika – skenavimas“. Audronė Palionienė, Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėja praves mokymus „Kraštotyra ir paveldas bibliotekoje: laikmečio iššūkiai ir inovatyvumo paieškos“ tema. Mokymo programą „Dokumentų stacionarių parodų organizavimas“ pristatys Birutė Urbanavičienė, Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė.

Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė Laima Butkūnienė mokyklų bibliotekininkus mokys pagal atnaujintą programą „Projektų rengimas. Praktika“.

Didelio susidomėjimo sulaukė temos „E-paveldas – kaip panaudoti edukacijai?“ ir „Darbas su atvirojo kodo dokumentų maketavimo programa „Scribus“, kuriuos pristatys Greta Brimonienė Regioninio skaitmeninimo skyriaus vyr. metodininkė ir Informacinių technologijų skyriaus informacinio raštingumo koordinatorius-metodininkas Aivaras Neimontas.

Spalio 16 d. Anykščiuose vyko baigiamasis projekto Aukštaitijos ETNO kilimas renginys. Tai buvo pirmas išvažiuojamasis seminaras regiono bibliotekininkams, kurį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius organizavo kartu Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąja biblioteka.

Seminare gausiai dalyvavo Anykščių viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus, filialų, mokyklų bei Panevėžio regiono vaikų literatūros skyrių bibliotekininkai.

Sveikinimo žodį tarė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka. Buvo pristatyti pranešimai mokyklų ir viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo klausimais, pasidalinta gerąja patirtimi.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė aptarė mokyklų ir viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo perspektyvas, išsamiai pakomentavo kultūros bei švietimo ir mokslo ministerijų naujai parengtą įsakymą dėl Savivaldybių viešųjų bibliotekų ir mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) bibliotekų paslaugų integravimo modelį. Lektorė pristatė 2019–2022 m. skaitymo skatinimo programą, apžvelgė bibliotekų aktualijas, Vaikų ir jaunimo literatūros departamento veiklas skatinant vaikus priartėti prie knygos.

Dėl objektyvių priežasčių neatvykus Ugdymo plėtotės centro direktoriui Giedriui Vaideliui, bibliotekininkai išklausė video įrašą tema Mokyklų ir viešųjų bibliotekų tarpusavio dialogo reikiamybė.

Teorinius pranešimus papildė pasidalinimas gerąja patirtimi. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros ir edukacijos skyriaus vedėja Ramunė Bražiūnienė  kalbėjo apie tai, kaip vaikai įtraukiami į bibliotekos organizuojamą veiklą, kaip skatinami skaityti, apie netradicines integruotas pamokas, vertus dėmesio renginius. Pranešėja pateikė įdomesnių renginių pavyzdžių: gegužės mėnesio poezijos šventė Po meilės sparnu, tradicinė frankofonijos diena, abėcėlės šventė pirmųjų klasių mokiniams Abėcėlė mano draugė, skaitovų konkursas organizuojamas kartu su Antano Baranausko pagrindine mokykla ir, be abejo, Krosnies pasakos, sekamos prie bibliotekoje išlikusios įspūdingos senovinės krosnies.

Anykščių viešosios bibliotekos Traupio filialo bibliotekininkė Ramunė Rusteikienė pristatė bibliotekos vykdomas veiklas vietos bendruomenei. Sujungus miestelio biblioteką su pagrindinės mokyklos biblioteka, Traupyje veikia viena biblioteka, kurios renginiai traukia ir vaikus, ir suaugusius. Trečius metus vyksta nacionalinio diktanto rašymas, kasmet organizuojama šiaurės šalių savaitė ir ypač paminėtini skaitymai, vykstantys netradicinėse erdvėse: valgykloje, mokytojų kambaryje, medicinos punkte, kai skaitovais tampa slaugytoja, virėja, socialinė darbuotoja, seniūnė. Traupio mokykla ir biblioteka įsikūrusi vieninteliame Lietuvoje mokykliniame botanikos sode. Jame sukurta jauki edukacinė erdvė: stalelis-verčiamais lapais knyga ir suolelis; čia vyksta literatūriniai skaitymai, skaitovų konkursai.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vadovė Greta Ratkutė įteikė padėkas projekto  Aukštaitijos ETNO kilimas partnerėms, pakvietė naudotis naujai sukurta edukacija Horizontai siluetai.

Antroji seminaro dalis vyko Anykščių rajono Niūronių kaimo Arklio muziejuje. Bibliotekininkai dalyvavo edukacinėje programoje Bitelė ratuota. 

Džiugu, kad seminare bibliotekininkai turėjo galimybę išgirsti apie kolegų vykdomas veiklas, pasidalinti gerąja patirtimi, susipažinti su naujai parengtu svarbiu dokumentu dėl mokyklų ir viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo.

• 

• 

• 

Kaip atverti žmonėms su negalia ne tik bibliotekų duris, bet ir širdis – atsakymo į šį klausimą ieškojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos organizuotame seminare „Bibliotekų paslaugų prieinamumas socialiai pažeidžiamų grupių vartotojams” susirinkę viešųjų ir mokyklų bibliotekų specialistai.

Didžioji dalis šalies bibliotekų jau kuris laikas žygiuoja visuomenės priešaky kaip modernios institucijos. Į jas užsukti kviečia ne vien aktualūs renginiai, bet ir šiuolaikinėmis technologijomis praturtintos erdvės. Deja, tyrimai rodo, kad neįgalieji ir socialinės rizikos asmenys vis dar retai išdrįsta praverti bibliotekų duris.

Bibliotekos direktorei Rimai Maselytei šiltai pasveikinus susirinkusiuosius, dalyviai kibo į darbą. Miesto savivaldybės atstovė dr. Sandra Jakštienė pateikė niūrius skaičius – iš savivaldybės apklaustų miesto neįgaliųjų tik 7,5 procentai dalyvauja bibliotekos renginiuose. Kodėl? Respondentai įvardijo, kad be pastatų ir aplinkos adaptavimo, reikėtų praplėsti specializuotų veiklų pasiūlą, skleisti informaciją žmonėms su negalia prieinamais kanalais, apmokyti darbuotojus, kad šie galėtų padėti.

Keisti dera ne vien bibliotekų funkcionalumą ir veiklų pasiūlą, dar svarbiau keistis mums patiems. Energingoji renginio pranešėja, psichologė-psichoterapeutė, doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė ragino mokytis suvaldyti savo instinktus ir neįprastas situacijas priimti ne kaip grėsmę, o kaip mus grūdinantį ir auginantį iššūkį.

Viešnia iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos Ieva Dryžaitė patarė nusimesti ir istorinio palikimo jungą, kuris negalią traktuoja kaip ligą ir paieškoti naujų perspektyvų. Nuplėšę senas etiketes išvysime žmogų, kuris, lygiai taip pat kaip mes, nori bendrauti ir skleistis ne pakraščiuose, bet kartu su visais, kad ir skirtingai gyvenimo įgalintais.

Antrojoje seminaro dalyje it lavina pasipylė gerosios praktikos pavyzdžiai. Bibliotekų atstovai iš skirtingų Lietuvos kampelių pasakojo ir spindinčiomis akimis liudijo, kad žengti į socialinius pakraščius, nors pradžioje ir nedrąsu, neabejotinai verta.

Viešnia iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Agnė Pranckutė, pristatė dar šviežią, bet jau lankytojų pamėgtą sensorinių skaitymų programą. Ji lavina autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų sensorinius gebėjimus, ugdo bendravimo įgūdžius, slopina neigiamą elgesį, skatina teigiamą požiūrį į skaitymą.

Vilniaus miesto centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios filialo atstovė Martyna Malienė papasakojo apie pasaulyje analogų neturinčią, interaktyvią biblioterapijos programą – internetinį žaidimą „Mes knygų s@loje”. Tai unikalus būdas prakalbinti socialinės rizikos jaunuolius jiems itin opiomis temomis. Ta pati biblioteka, su psichoterapeute, edukatore Daiva Žukauskiene priešaky sėkmingai startavo su programa “Augti ir auginti”. Čia renkasi šeimos, norinčios išmokti emocinio raštingumo, socialinių įgūdžių. Multisensorinė erdvė dirgina emocijas, kviečia pokalbiui, o žaidimai ir kūrybinės užduotys suteikia tam platformą.

Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos atstovė Airida Samavičienė lyg iš gausybės rago pabėrė gerąją bibliotekos praktiką su regos negalią turinčiais žmonėmis. Čia jie gali skaityti, naudodami aparatą SARA. Bibliotekoje gimsta ir pasirodymai „Muzika tamsoje”. Garsinis krašto gidas leidžia aplankyti žymias miesto vietas, o kai kuriuos architektūros objektus net pažinti, čiuopiant specialiai pagamintus 3D maketus.

Jei mūsų šalies pavyzdžių nepakaktų, panevėžietės bibliotekos darbuotojos Virginija Švedienė ir Toma Apynytė-Kirslienė pažėrė visą krūvą idėjų iš už jūrų marių. Jų aplankytų Vokietijos, Serbijos, Kroatijos bei Malaizijos bibliotekų patirtis dar kartą parodė, kad ribas kuriame ir griauname tik mes patys.

Visą dieną trukusi konferencija baigėsi itin energingai. Su neįgaliais vaikais nepailstamai dirbančio, studijos „Grock“ vadovo Lino Švirino kūrybinė improvizacija nepaliko abejingų. Pranešėjas pakvietė publiką ir netikėtam eksperimentui – iškvėpti orą ir sulaikyti kvėpavimą, o po sekundės iškvėpti dar ir dar giliau. Pasirodo galima iškvėpti kai, rodos, nebėra ko. Šia filosofine gaida seminaro moderatorė Ramunė Greiciūnienė ir pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė uždarė seminarą. Kiekvienas išėjo klausdamas savęs apie savo galimybių resursus. Juk dažnai didieji pokyčiai prasideda nuo mažo žingsnelio už komforto zonos ribų.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

2018 m. lapkričio 26 d. bibliotekos Regioninio skaitmeninimo skyrius surengė seminarą „Bibliotekos skaitmeninė kolekcija: aktualijos 2018 m.“, į kurį subūrė Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų bibliotekų specialistus, skaitmeninančius Lietuvos kultūros paveldo dokumentus.

Seminare dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės, Anykščių, Biržų, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (PAVB) skaitmeninimo ir kraštotyros specialistai.

PAVB Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus tyrėjas Raimundas Klimavičius pravedė paskaitą-praktikumą „XIX a. pab. – XX a. 1 pusės istorinės fotografijos atribucija“.

Greta Brimonienė – PAVB Regioninio skaitmeninimo skyriaus vyr. metodininkė pakvietė regiono bibliotekas prisijungti rengiant Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečiui skirtą virtualią parodą apie Steigiamojo Seimo narius, kilusius iš Panevėžio regiono.

Jovita Verbickienė – PAVB Regioninio skaitmeninimo skyriaus vedėja dalinosi skaitmeninimo aktualijomis fotografijos paveldo apsaugos, viešinamo kultūros paveldo ženklinimo klausimais, aptarė regiono bibliotekų skaitmeninimo veiklas 2019 metams, atsakė į gausius seminaro dalyvių klausimus.

Naujų įdėjų tolimesniems darbams seminaro dalyviai sėmėsi teatralizuotoje ekskursijoje Juozo Miltinio palikimo studijų centre. PAVB Juozo Miltinio palikimo studijų centro vedėja Angelė Mikelinskaitė  supažindino su Panevėžio teatro įkūrėjo režisieriaus Juozo Miltinio gyvenimo aplinka, meno kūrinių kolekcija, asmenine biblioteka, pakvietė atnaujintoje ekspozicijų erdvėje pajusti magišką teatro pasaulį.

• 

• 

• 

• 

• 

Nuotraukos Jovitos Verbickienės ir Gretos Brimonienės

Informaciją parengė
Greta Brimonienė
Regioninio skaitmeninimo skyriaus vyr. metodininkė

Projektas „Lietuvos bibliotekų specialistų elektroninių paslaugų skaitmeninės rinkodaros kompetencijų stiprinimas“

Seminaro programa

Projektas „Bibliotekų specialistų mokymai“ 2017 m.

Seminaro programa

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje birželio 1 d. surengti mokymai Panevėžio regiono bibliotekų specialistams „Pokyčių valdymas“. Juos vedė UAB „Organizacijų vystymo centras“ konsultavimo srities vadovė Diana Palivonienė.

Tai mokymai pagal tęstinį Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projektą „Bibliotekų specialistų mokymai“, kurio partnerės – penkios šalies apskričių bibliotekos. Mokymų tikslas – tobulinti viduriniosios grandies bibliotekos darbuotojų vadovų vadybines kompetencijas, bibliotekos darbuotojų profesines kompetencijas, taip gerinti bibliotekų veiklą, didinti vartotojų pasitenkinimą paslaugomis.

Pokyčių valdymo į G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką mokytis atvyko Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Biržų, Panevėžio miesto ir rajono bibliotekų specialistai.

Mokymuose buvo keliami svarbiausi pokyčių ir naujovių organizacijoje klausimai, bibliotekininkai dalyvavo diskusijose ieškodami atsakymų, kodėl nemėgstame pokyčių, kada laikas juos inicijuoti, kaip valdyti ir įgyvendinti, kad būtų sėkmingi rezultatai. Praktinių užsėmimų metu grupėse vyko savarankiškas darbas, sprendžiamos gautos užduotys, vyko karštos diskusijos.

Dėstytojos profesionalumo dėka pasirinktos temos buvo visapusiškai išnagrinėtos, atsakyta į daugelį klausimų. Tema ypač aktuali, todėl nutarta, kad tokius mokymus tikslinga organizuoti platesnei specialistų auditorijai.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Projektas „Bibliotekų specialistų mokymai“ 2017 m.

Seminaro programa

Seminaro programa ir pristatymas

Seminaro programa

Mokymų programa

2017 m. spalio–gruodžio mėn. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos specialistai vykdė Panevėžio veiklos teritorijos savivaldybių viešųjų bibliotekų darbuotojų mokymus. Pasiūlytos naujos paklausios programos, surengti išvažiuojamieji mokymai regiono bibliotekose ir stažuotės apskrities bibliotekoje.

Per trumpą vykdymo laikotarpį surengti 28 mokymai, juose dalyvavo 245 specialistai. Mokymai truko 112 val.

Buvo surengti 7 išvažiuojamieji mokymai, kurie vyko Anykščių rajono savivaldybės Stanislovo ir Liudvikos Didžiulių, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosiose bibliotekose, taip pat Kupiškio, Ignalinos, Molėtų rajonų savivaldybių viešosiose bibliotekose. Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos specialistai mokėsi apskrities bibliotekoje.

2017 m. PAVB specialistai parengė 3 naujas mokymų programas, kurios susilaukė didelio Panevėžio regiono bibliotekų specialistų dėmesio ir buvo gerai įvertintos. Šias mokymų programas apskrities bibliotekos specialistai parengė apsižvelgdami į Panevėžio regiono bibliotekininkų kvalifikacinius poreikius.

Programą „Darbas su atvirojo kodo dokumentų maketavimo programa „Scribus“ (lektorius Informacinių technologijų skyriaus inžinierius programuotojas Aivaras Neimontas) 78 % mokymų dalyvių įvertino kaip visiškai atitikusią jų lūkesčius ir poreikius, 78 % dalyvių vertinimo anketose pažymėjo, kad gebės savarankiškai taikyti įgytas žinias profesinėje veikloje.

Mokymuose „Projektų rengimas. Praktika“ (lektorė Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė Laima Butkūnienė) dalyvavę 82% mokymų dalyvių teigė, kad gautos žinios atitiko jų lūkesčius ir poreikius. Dalyviai komentavo, kad mokymai buvo labai informatyvūs, dėstytoja pateikė puikių pavyzdžių ir suteikė daug naudingų žinių. Didelė dalis dalyvių pageidautų ilgesnės šių mokymų trukmės.

Net 95 % mokymų dalyvių, dalyvavusių mokymuose „Bibliotekininkystės pradžiamokslis“ (lektorė Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus bibliotekininkė ekspertė Rūta Juzėnienė), teigė, kad šie mokymai visiškai atitiko jų lūkesčius ir poreikius, 92 % dalyvių teigė, kad gebės savarankiškai taikyti įgytas žinias profesinėje veikloje. Dalyviai vertinimo anketose akcentavo, kad dėstytoja įdomiai ir kompetentingai pateikė informaciją, buvo daug aktualios vaizdinės medžiagos.

Taip pat bibliotekininkai pageidavo mokymų „Rankraščių fondų tvarkymas ir katalogavimas“ (lektorė Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėja Audronė Palionienė), kurie populiarūs ir reikalingi jau kelerius metus. Mokymai pravesti Biržų, Molėtų, Kupiškio ir Anykščių bibliotekų specialistams.

Apskrities bibliotekoje organizuotos 6 stažuotės, kuriose dalyvavo Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistai. Septynių valandų stažuotę sudarė 3 temos: „Kraštotyra ir paveldas bibliotekoje: laikmečio iššūkiai ir inovatyvumo paieškos“, „Dokumentų stacionarių parodų organizavimas“ ir „Virtualių parodų kūrimas nemokamais Google įrankiais“.

Stažuočių metu bibliotekų darbuotojai susipažino su Juozo Miltinio palikimo studijų centro parodomis, leidybine ir edukacine veikla. Centro vadovė Angelė Mikelinskaitė pristatė Juozo Miltinio asmeninę biblioteką ir centre veikiančią pastovią ekspoziciją.

Apie kraštotyrinę ir paveldo aktualinimo veiklą apskrities bibliotekoje, tradicijas ir pokyčius, apie kraštotyros fondo ir jo dokumentavimo bei sklaidos organizavimą, kraštiečių asmeninių bibliotekų ir rankraščių fondų kaupimą, tvarkymą, informacijos viešinimą savo patirtimi su kolegomis dalinosi Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėja Audronė Palionienė ir vyresnioji bibliotekininkė-metodininkė Asta Rimkūnienė.

Stažuotėse buvo pateikta informacija apie leidinių stacionarių parodų organizavimą bibliotekoje (pristatė Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė – metodininkė Birutė Urbanavičienė).

Regioninio skaitmeninimo skyriaus vedėja Jovita Verbickienė stažuočių dalyvius mokė sukurti virtualią parodą naudojantis nemokamais „Google“ įrankiais.

Vertinimų anketose 79% dalyvių pažymėjo, kad stažuotė visiškai atitiko lūkesčius ir poreikius, 73 % dalyvių teigė, kad gebės savarankiškai taikyti įgytas žinias profesinėje veikloje. Puikiai įvertintas lektorių darbas. Dauguma stažuočių dalyvių liko patenkinti tokiu mokymų organizavimu ir norėtų daugiau mokymų apie veiklų viešinimą, apie reklamos priemonių gamybą ir pan.

Kartu su lektoriais į Panevėžio regiono bibliotekas vyko apskrities bibliotekos Atviros jaunimo erdvės koordinatorė Malvina Zimblienė ir vedė edukacinius užsiėmimus. Ignalinos ir Biržų rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų lankytojams pravesta edukacija „Kūrybinės atvirukų gamybos dirbtuvės“, Rokiškio bibliotekų lankytojai dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose „Literatūrinis protmūšis“.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Projektas „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas“

I.Ramoškaitė. Psichologinės žinios bibliotekų specialistams-edukatoriams

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 2017 m. rugsėjo-spalio mėn. vykdo projektą „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas“. Spalio 12 d. organizuotas projekto seminaras „Psichologinės žinios bibliotekų specialistams-edukatoriams“. 

Darbui su skirtingo amžiaus ir poreikių bibliotekų lankytojais bibliotekų edukatoriams reikalingos psichologinės žinios, todėl seminaro tikslas ir buvo stiprinti šias kompetencijas.

Seminaro dalyviai buvo supažindinti su asmenybės raidos ypatumais, skirtingais poreikiais. Šios žinios būtinos rengiant edukacines programas. Labai svarbios visos edukacinių programų detalės – nuo kvietimo teksto iki bendravimo su lankytojais. Dirbant su bibliotekos lankytojais pasitaiko įvairių situacijų. Seminaro lektorė psichologė Irena Ramoškaitė pateikė konkrečių, labai naudingų konflikto sprendimo būdų.

Dalyviai buvo įtraukti į skirtingų užduočių atlikimą. Tiek komandinio, tiek individualaus darbo užduotys buvo aptariamos, vertinamos seminaro dalyvių. Kiekvienas dalyvavęs seminare pasiėmė jam reikalingų, naudingų žinių kurios tikrai bus panaudojamos bibliotekų edukacinėje veikloje.

Seminare dalyvavo Anykščių, Molėtų, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Visagino, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistai bei Panevėžio mokyklų bibliotekininkai. Tai jau antrieji mokymai pasirinktai bibliotekų specialistų grupei, kuri rengia edukacijas arba ateityje planuoja jas rengti.

Visi mokymuose dalyvavę specialistai dar turės galimybę išklausyti video paskaitą apie užsienio patirtį „O kaipgi kitur? Edukacinės veiklos ypatumai viešosiose ir mokyklų bibliotekose Prancūzijoje“ (lektorė dr. Laura Brochet). Baigiamasis projekto renginys – dviejų dienų edukacinių programų kūrimo stovykla.

Projekto rėmėjai:

Projektas „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas“

Irena Stonkuvienė. Biblioteka kaip edukacinė erdvė 1

Irena Stonkuvienė. Biblioteka kaip edukacinė erdvė 2

Irena Stonkuvienė. Biblioteka kaip edukacinė erdvė 3

2017 m. rugsėjo-spalio mėn. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka surengė projekto „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas“ tris seminarus „Edukacija bibliotekoje: galimybės ir iššūkiai“ (po 2 dienas). Juose mokėsi Panevėžio regiono viešųjų ir mokyklų bibliotekų specialistai.

Dviejuose, rugsėjo 19–20 ir spalio 2–3 d., Panevėžyje surengtuose seminaruose žinių sėmėsi 56 Rokiškio, Anykščių, Pasvalio, Kupiškio, Biržų, Panevėžio miesto ir rajono, Panevėžio mokyklų bibliotekininkai, dirbantys ar ketinantys dirbti su edukacinėmis programomis. Analogiškas seminaras organizuotas Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Jame dalyvavo 28 specialistai iš Molėtų, Ignalinos, Zarasų, Utenos ir kitų apskrities savivaldybių bibliotekų.

Seminarą vedė ir praktiniam darbui vadovavo lektorės iš Vilniaus universiteto doc. dr. Irena Stonkuvienė ir dokt. Justina Garbauskaitė-Jakimovska.

Teorinėje seminarų dalyje nagrinėtos tokios temos kaip edukacijos samprata, tikslai, uždaviniai ir principai, edukacinių programų kūrimo principai, gilintasi, kokių kompetencijų reiktų bibliotekininkams kaip ugdytojams. Praktinių užsiėmimų metu vyko aktyvus darbas grupėse, pasirenkami skirtingi edukacinių programų kūrimo metodai ir principai. Kiekviena grupė pristatė savo sukurtą ir siūloma edukacinę programą, buvo aptartos jų įgyvendinimo galimybės, galimos kliūtys ir pan.

Lektorės mokymus vedė naudodamos įvairias žinių pateikimo formas tiek teorinių, tiek praktinių užsiėmimų metu.

Keturių dalių projektą „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas“ vykdo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Projekto metu suteikta galimybė mokytis 84-iems Panevėžio regiono bibliotekininkams, kurie bibliotekose inicijuoja, rengia ir vykdo edukacines programas ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, suaugusiesiems, šeimoms, neįgaliesiems (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems).

Visų mokymuose dalyvavusių specialistų laukia psichologinių žinių seminaras (lektorė Irena Ramoškaitė), paskaitos apie užsienio patirtį „O kaipgi kitur? Edukacinės veiklos ypatumai viešosiose ir mokyklų bibliotekose Prancūzijoje“ (lektorė dr. Laura Brochet) peržiūra, paskui bus surengta dviejų dienų edukacinių programų kūrimo stovykla.

Projekto rėmėjai

Projektas „Panevėžio regiono bibliotekų edukatorių kvalifikacijos gerinimas“

I dalis. Bibliotekininko statuso ypatumai
II dalis. Edukacinių veiklų turinys
III dalis. Edukacinių projektų pavyzdžiai

Aušros Stančikienės pranešimas

Tomo Skiauterio pranešimas

Elenos Gasiulytės ir Rūtos Norkūnės pranešimas

Aistės Stankevičės pranešimas

Ginos Poškienės pranešimas

Tomos Apynytės-Kirslienės pranešimas 1

Tomos Apynytės-Kirslienės pranešimas 2

Virginijos Švedienės pranešimas

Knyga Neįgalių vaikų ortopedinės komplikacijos ir jų prevencija