Įsteigta 2007 m. Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką.
Atsižvelgiant į tai, jog yra išnaudota paramos teikėjų premijai finansuoti skirta fiksuota lėšų suma ir neatsirado kitų premijos finansavimo šaltinių, 2019 m. premijos teikimas sustabdytas iki atskiro Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės sprendimo.
2018 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATĖ, PELNIUSI JĄ UŽ ROMANĄ „TRISDEŠIMT“.
Vaiva Rykštaitė gimė 1985-07-25 Kaune. Baigė filosofijos studijas Kauno Vytauto Didžiojo ir Birkbeck (Londonas) universitetuose. Dirbo Milane, Londone, daugiau nei metus praleido keliaudama po Indiją. Šiuo metu gyvena Havajuose. Trijų romanų „Plaštakių sindromas“ (2010), „Kostiumų drama“ (2013), „Trisdešimt“ (2017), kelionių knygos „Viena Indijoje“ (2014) bei apsakymo „Ugnikalnio deivė ir Džonas iš Havajų“ (2016) bei knygos „Pirmąkart mama“ (2018) autorė.
2017 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATĖ, PELNIUSI JĄ UŽ APYSAKĄ „21 A.“
Virginija Rimkaitė gimė 1991 m. Vilniuje. Klaipėdos universitete baigė lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro, teatrologijos magistro studijas. Gyvena Klaipėdoje, studijuoja fotografiją. 2016 metais V. Rimkaitės pjesė „Virimo temperatūra 5425“ tapo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgijos festivalio „Versmė“ laimėtoja. Pagal ją 2017 m. režisierius Artūras Areima pastatė spektaklį. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2017 metais V. Rimkaitės prozos rankraštį „21 a“ pripažino geriausiu „Pirmosios knygos“ konkurse.
2016 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATĖ, PELNIUSI JĄ UŽ APYSAKĄ „SEPTYNIOS KARTOS“.
Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė gimė 1981 m. Vilniuje. 2004 m. Vilniaus universitete baigė Lietuvių filologijos bakalauro studijas.
Nuo 2006 m. verčia grožinę literatūrą, 2010 m. tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) nare, nuo 2014 m. – valdybos narė.
Nuo 2012 m. atstovauja LLVS Baltijos rašytojų taryboje (BWC) Visbyje, Švedijoje.
2015 m. tapo BWC pirmininke.
2016 m. debiutavo kaip poetė kultūros portale „Meno bangos“.
Šiuo metu dirba Vilniaus Valdorfo Žaliojoje mokykloje ir verčia vaikų ir jaunimo literatūrą iš anglų kalbos.
Apysaka „Septynios kartos“ – pirmoji jos išleista prozos knyga.
2015 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪRINĖS PREMIJOS LAUREATAS, PELNĘS JĄ UŽ APSAKYMŲ KNYGĄ „GRUBIAI“.
Mykolas Sauka gimė 1989 m. Vilniuje. 1996-2008 metais mokėsi Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje.
2014 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, skulptūros magistrantūrą.
2010 m. stažavosi Italijoje, Mačeratoje.
Kartu su tėvais dailininkais Nomeda ir Šarūnu Saukomis dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2014 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Gyvena ir kuria Vilniuje.
2015 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido apsakymų knygą „Grubiai“ (serija „Pirmoji knyga“).
2014 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪRINĖS PREMIJOS LAUREATAS, PELNĘS JĄ UŽ PROZOS KNYGĄ „PAUKŠČIŲ MIEGAS“.
Tomas Vaiseta gimė Vilniuje 1984 m. 2006 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos bakalauro, 2008 m. – istorijos magistro studijas.
2012 m. VU istorijos fakultete apsigynė disertaciją „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964–1984)“ (vadovas doc. dr. Nerijus Šepetys).
Nuo 2013 m. iki 2015 m. vykdo podoktorantūrinę stažuotę VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikoje. Nuo 2014 m. dirba VU Istorijos fakultete lektoriumi.
2014 m. laimėjo kasmet Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą pirmosios knygos konkursą.
Svarbiausios Tomo Vaisetos mokslinės publikacijos
VAISETA, Tomas. Nuobodulio visuomenė: kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964–1984): monografija. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2014.
VAISETA, Tomas. Sovietinio veltėdžiavimo fenomenas kasdienybės praktikų ir jų trajektorijų požiūriu. Iš: Lietuvos istorijos studijos. T. 29. Vilnius, 2012, p. 111–126.
VAISETA, Tomas. Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: Bibliotekų atvejis. Iš: Informacijos mokslai. T. 60. Vilnius, 2012, p. 116–134.
VAISETA, Tomas. On the Background, Stains, and Dry-chemical Cleaning: Soviet Satire as the Practice of Speech. In: Grotesque Revisited: Grotesque and Satyre in the Post/Modern Literature of Central and Eastern Europe. Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2013.
2012 METŲ KAZIMIERO BARĖNO PREMIJOS LAUREATĖ, PELNIUSI JĄ UŽ TRUMPOSIOS PROZOS KNYGĄ „DIRBTINĖ MUSELĖ”.
Jurga Tumasonytė gimė 1988 m. Prozininkė, literatūros kritikė. Tekstus skelbia „Šiaurės Atėnuose“. Dalyvauja slam poezijos varžybose. 2011 m. laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos rengiamą pirmosios knygos konkursą ir išleido trumposios prozos rinkinį „Dirbtinė muselė“.
„Gimiau, kai Lietuvoje plito dainuojanti revoliucija, aižėjo geležinė uždanga, o poetai stadionuose virkdė žmones. Mūsų giminėje poetais niekais nesidomėjo. Užtat tėvas pastatė didelį namą, kurio balkonais dabar raitosi vynuogės. Augau kaip ir visi vaikai. Gal tik per daug sirgau. Paauglystėje susižavėjau kinu. Labai patiko juodai baltos moterys su cigaretėmis lūpose. Norėjau kuo greičiau užaugti. Vėliau nebenorėjau, bet vis tiek užaugau. Ta proga ši knyga ir atsirado.“ – Jurga Tumasonytė.
2011 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATĖ, PELNIUSI JĄ UŽ ROMANĄ „MES VAKAR BUVOM SALOJE“.
Aleksandra Fomina gimė 1980 m. Kaune. 2000 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo Anglų filologijos bakalauro laipsnį, 2002 m. Vilniaus universitete – vertimo studijų magistro laipsnį. 2003 m. laimėjo Vilniaus universiteto „Filologinio rudens“ premiją už geriausią prozą ir publikos numylėtinės prizą. 2004 m. – Lietuvos edukologijos universiteto „Literatūrinio pavasario“ pirmąjį prizą už geriausią prozą ir Rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkursą.
Verčia iš anglų, ispanų, rusų kalbų, daugiausia meno ir literatūros srityje. Išleido apsakymų rinkinį „Nepaprastoji padėtis“ (2004). 2007–2008 m. rašė savaitraščiui „Literatūra ir menas“. 2008–2009 m. rašė knygų recenzijas portalams kulturpolis.lt, lrytas.lt/biblioteka, ore.lt, dirbo Jono Meko Vizualiųjų Menų centre. Dalyvauja idėjų dirbtuvių „Vario Burnos“, Oskaro Koršunovo Vilniaus miesto teatro, tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ veikloje.
2010 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATĖ, PELNIUSI JĄ UŽ APSAKYMŲ KNYGĄ „GARSTYČIŪ NAMAS”.
Ieva Toleikytė gimė 1989 m. Vilniuje. Baigė šv. Kristoforo vidurinę mokyklą. Dabar Vilniaus universitete studijuoja skandinavistiką (danų filologiją). 2008 metais 8-ajame žurnalo Nemunas numeryje publikuotas apsakymas „Auksinis laikrodukas”, o savaitraščio Šiaurės Atėnai rugsėjo 19 dienos numeryje – eilės „Tinklas. Budėjimai”.
2009 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATAS, PELNĘS JĄ UŽ ROMANUS „SERVIJAUS GALO UŽRAŠAI” IR „TĖVYNĖ”.
Andrius Jakučiūnas gimė 1976 m. Vilniuje. 1992 m. Vilniaus universitete baigė klasikinę filologiją. 1997–2002 m. dirbo lotynų kalbos mokytoju Vilniaus „Gabijos“ ir „Žemynos“ gimnazijose, vėliau keletą metų dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Respublikinės universitetinės vaikų ligoninės Santariškių konsultaciniame mokymo centre.
Nuo 2003 m. – humoristinės ir marginalinės literatūros internetinės svetainės (šiuo metu nebeveikiančios) www.nevykeliai.lt kūrėjas. 2006 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Dirba savaitraštyje „Nemunas“ naujienų redaktoriumi.
Išleistos knygos: novelių knyga „Sokrato gyvenimas arba mirtis“ (1999), romanai „Servijaus Galo užrašai“ (2005) ir „Tėvynė“ (2007).
1996 m. A. Jakučiūnui paskirta V. Kavolio premija (skiriama jauniesiems rašytojams). 2004 m. jis pelnė „Imbiero vakarų“ Publikos premiją. 2009 m. trumposios prozos festivalyje „Imbiero vakarai“ pelnė salono „Balta varna“ apdovanojimą.
Abu romanai išrinkti į Metų knygos rinkimų penketukus. Romanai figūruoja ir LLTI sudaromų kūrybiškiausių metų Knygų dvyliktukuose (2005 ir 2007 m.). Kūrinių ištraukos yra išverstos į anglų, vokiečių, rusų, vengrų, slovėnų, latvių, estų, olandų kalbas.
2008 METŲ KAZIMIERO BARĖNO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATĖ, PELNIUSI JĄ UŽROMANĄ „BENEDIKTO SLENKSČIAI”.
Laura Sintija Černiauskaitė gimė 1976 m. Vilniuje. Prozininkė, dramaturgė. Lietuvos muzikos akademijoje studijavo TV režisieriaus specialybę, bet studijas nutraukė. Vilniaus universitete studijuoja lietuvių filologiją. 1998-2003 m. dirbo žurnaliste ir redaktore.
Pirmoji apsakymų knyga „Trys paros prie mylimosios slenksčio“ (1994) išleista dar mokantis vidurinėje mokykloje. Knyga respublikiniame jaunųjų filologų konkurse laimėjo pirmo laipsnio diplomą už geriausią moksleivišką prozą bei Lietuvos rašytojų sąjungos paskelbtą „Pirmosios knygos“ konkursą.
2000 m. debiutavo kaip dramaturgė. Pjesė „Išlaisvinkit auksinį kumeliuką“ laimėjo VU Filologijos katedros bei Elfų teatro pjesės konkursą ir 2001 m. buvo pastatyta Elfų teatre. 2002 m. L. S. Černiauskaitė dalyvavo jaunųjų dramaturgų dirbtuvėse tarptautiniame teatro festivalyje „Bonner Biennale“.
2003 m. išėjo antroji jaunos autorės knyga – apysakų bei pjesių rinkinys „Liučė čiuožia“. Tais pačiais metais spektaklį pagal pjesę „Liučė čiuožia“ pastatė Valstybinis jaunimo teatras, o po metų – režisierius V. Skvorcovas Kazancevo ir Roščino jaunosios dramaturgijos centre, Maskvoje. 2004 m. ši pjesė laimėjo pirmąją vietą Berlyno teatrų festivalyje „Theatertreffen“.
2005 m. pasirodė trečioji jaunos autorės knyga – apysakų, novelių bei pjesių rinkinys „Artumo jausmas“, literatūros kritikų bei skaitytojų laikytas viena geriausių 2005 m. grožinių lietuvių knygų. 2006 m. L. S. Černiauskaitė išleido pirmąjį romaną „Kvėpavimas į marmurą“, taip pat sulaukusį palankaus ir literatūrologų, ir skaitytojų dėmesio. 2008 m. pasirodęs romanas „Benedikto slenksčiai“ – antrasis jaunosios kartos rašytojos romanas, kuriame dėmesys sutelktas į jauno žmogaus brendimo istoriją.
