Gabrielė Petkevičaitė-Bitė XIX a. pabaigoje savo akimis matė socialinę nelygybę, kaimo žmonių tamsumą, nepakeliamą valstiečių moterų būklę – jų išnaudojimą ir negerbimą. Visa tai Bitė aprašė savo publicistiniuose straipsniuose ir apsakymuose. „Ar yra pasaulyje sutvėrimas, didžiau engiamas ir skriaudžiamas už moterę? Tik viso pasaulio visuomenė ir mes pačios drauge esame taip pripratę prie mums teikiamų nužeminimų ir nuoskaudų, kad viskas mums atrodo priprasta ir neišvengiama“, – rašė G. Petkevičaitė-Bitė. Moterų politika, pasak Bitės, tai – visų pirma, kova prieš žmonių nedorybes: girtuokliavimą, prostituciją, šeimų smukimą, žmonių tamsumą ir nekultūringumą, žmonių abejingumą savo tautai ir savo valstybei. Svarbiausiu Lietuvos moterų sąjūdžio tikslu Bitė laikė darbą visuomenės labui, o tėvynės ateitį matė doros atkūrime. Bitė – moterų judėjimo pradininkė Lietuvoje, rašiusi apie moterų problemas ir rūpesčius, kovojusi už moterų politines ir pilietines teises, už jų aktyvų dalyvavimą visuomeninėje politinėje ir kultūrinėje veikloje, už jų švietimą ir lavinimą. Ji įvardijo ir viešai skelbė problemas, kurios vis dar aktualios ir tebesprendžiamos, net praėjus daugiau kaip šimtui metų.