Gimė 1896 m. kovo 13 d. Šeteniuose (Kėdainių r.) – mirė 1991 m. balandžio 30 d. Kaune.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas, karininkas, vertėjas. Nuo 1922 m. iki 1934 m. dirbo diplomatinėje tarnyboje Berlyne, Paryžiuje, Rygoje. 1938–1940 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras. 1941–1956 m. sovietų kalintas tremtyje.

J. Urbšys nuo 1921 m. bendradarbiavo lietuviškoje ir užsienio spaudoje, rašė politinėmis, socialinėmis, kultūros temomis. Išvertė prancūzų autorių kūrinių, išleido atsiminimų.

J. Urbšys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1928), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu (1936), Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu (1932), Estijos, Latvijos, Švedijos, Prancūzijos, Čilės, Vatikano ordinais ir medaliais.

2009 m. kovo 16 d. Zaosės vienkiemyje (Čiūrų k., Panevėžio r.), kur 1906–1915 m. gyveno J. Urbšys, pradėjo veikti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Urbšio tėviškės sodyba.