Parodoje – latvių literatūros vertimai į lietuvių kalbą

Panevėžio, 2014 metų Lietuvos kultūros sostinės, birželio mėnesio viešnia yra Latvija. Ta proga bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (Respublikos g. 14, II a.) veikia paroda „Mums viena zeme, viena saule, tā pati mūsu jūra“, kurioje pristatomos latvių grožinės literatūros knygos lietuvių kalba.

Pirmųjų latviškų knygų (daugiausia religinio turinio) autoriai buvo vokiečiai. Vokiečių pastoriai patys mokėsi latvių kalbos, vertė į latvių kalbą giesmes, rašė ir leido knygas. Seniausios išlikusios knygos latvių kalba tam tikra prasme susijusios su Lietuva: 1585 m. Vilniuje išspausdintas katalikiškas katekizmas, o 1586 m. Karaliaučiuje – liuteroniškas katekizmas.

Pasaulietinės latvių literatūros formavimuisi didžiausią įtaką turėjo XIX a. antrojoje pusėje prasidėjęs tautos atgimimo judėjimas – Jaunalatvių sąjūdis. Jaunalatvių poetai – Juris Alunanas, Fricis Brivzemniekas, publicistai – Kasparas Biezbardis, Krišjanis Valdemaras, tautosakos rinkėjas Krišjanis Baronas ir kiti padėjo pagrindus latvių nacionalinei literatūrai. XIXa. Latvių kultūroje daug kas buvo daroma pirmąsyk: kūrėsi pirmosios draugijos, nuaidėjo pirmosios Dainų šventės aidai (1873); išleistas pirmasis latviškų eilių rinkinys (1856); broliai Reinis ir Matysas Kaudzyčiai išleido pirmąjį latvių romaną Matininkų laikai (1879); Andrėjis Pumpuras pagal liaudies padavimus parašė ir išleido (1888) latvių herojinį epą Lačplėsis: latvių tautos didvyris.

Iki 1940 m. latvių literatūra modernėjo, formavosi literatūros srovės, rašytojus veikė Vakarų literatūros įtakos. Iškilo Janio Rainio, Aspazijos, Janio Jaunsudrabinio, Janio Poruko, Karlio Skalbės, Andrėjaus Upyčio, dabar kontroversiškai vertinamo Vilio Lacio ir kitų vardai. 1940-aisiais natūralus literatūros procesas brutaliai nutraukiamas, tačiau Latvijoje visada buvo rašytojų, kurie gyveno savosios tautos lūkesčiais ir sugebėjo išsaugoti literatūros tradicijas: Regina Ezera, Vizma Belševica, Ojaras Vacietis, Knutas Skujeniekas, Imantas Zieduonis, Albertas Belas, Zigmundas Skujinis. Tai vardai, ant kurių laikosi šiuolaikinė latvių literatūra. Beje, teigiama, kad bent jau tris jos kampus laiko rašytojos moterys (Laima Muktupavela, Nora Ikstena, Inga Abelė, Gundega Repšė). Čia paminėtų ir dar daugelio latvių rašytojų knygos lietuvių kalba eksponuojamos parodoje.

Parodoje taip pat pristatomi rašytojai bei jų kūriniai, kurie yra įrašyti į Latvijos kultūros kanoną. Tokį Kanoną, sekdama kitų Europos valstybių pavyzdžiu, Latvija paskelbė 2009 metais. Tai – iškiliausių ir žymiausių meno kūrinių, kultūros vertybių sąvadas, atspindintis visų laikų ženkliausius tautos pasiekimus. Į Kanoną įrašytos 99 nacionalinės vertybės iš architektūros ir dizaino, kino, muzikos, literatūros, scenos, vizualaus meno, tautos tradicijų. Literatūrą Kanone reprezentuoja 14 iškilių asmenybių drauge su savo vertingiausiais tekstais.

Maloniai kviečiame domėtis iki liepos 31 d.

Eksponuojamos literatūros sąrašas

Parodą apipavidalino dailininkė Milda Lašaitė

Informaciją parengė
Valerija Pociūtė
Informacijos centro vadovė
Tel. (8~45) 46 55 65