Turtingas varpų pasaulis

Bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėse veikia paroda „Šimtas mažųjų varpų iš Lietuvos ir pasaulio. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui”, kurioje rodomi eksponatai iš muzikologo, enciklopedininko Arvydo Kazimiero Karaškos asmeninio rinkinio.

Paroda užburia eksponatų gausa ir įvairove. Ne mažiau įspūdingas buvo ir šios ekspozicijos atidarymas, kurio metu parodos kuratorius A. K. Karaška buvo tarsi žmogus-orkestras. Jis papasakojo įdomią meilės varpams ir kolekcijos atsiradimo istoriją, sugrojo J. S. Bacho kūrinį, šoko šokius su žvangučiais, imitavo karavaną dykumoje, į siautulingą vyksmą įtraukdamas parodos svečius.

Vienas šios parodos iniciatorių, Lietuvos kampanologų draugijos prezidentas Leonas Šablinskas pasidalijo pranešimo, parengto solidžiam kampanologų renginiui Lenkijoje, įžvalgomis. Susirinkusieji sužinojo, kokia varpų reikšmė šiandien ir įvairiais istoriniais laikotarpiais, mūsų šalies ir pasaulio kontekste, kas yra kampanologai, kokie jų nuveikti darbai, tikslai ir uždaviniai.

Atidarymo metu Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas, nuolatinis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos svečias, teigė, kad čia vyksta prasmingi renginiai, unikalios parodos. Išskirtine ekspozicija džiaugėsi bibliotekos direktorė Rima Maselytė. Dainų autorius ir atlikėjas Sigitas Stankūnas susirinkusiems padainavo kelis skambius kūrinius.

A. K. Karaška dovanojo tris šokoladines rožes savo geriausioms bičiulėms bibliotekoje – direktorei Rimai Maselytei, pavaduotojai Genovaitei Astrauskienei ir parodų kuratorei Vidai Mikelevičiūtei, daug talkinusiai rengiant šią parodą.

Varpų ir varpelių pasaulis labai turtingas. Įvairios šių instrumentų medžiagos, dirbdinimo technologijos, sunku net įsivaizduoti jų paskirtis, skambinimo būdus ir gyvavimo tradicijas. Šioje 100 mažųjų varpų iš Lietuvos ir pasaulio parodoje, skirtoje atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui, regime būtent mažuosius varpus – skambinamus rankomis, po vieną ar po kelis, solo arba ansamblyje.

Mažieji varpai skamba pagal savo įvairiopą paskirtį: prie gaisrinių pastatų ir mašinų, kariniuose ir civiliniuose laivuose, ypač dažnai jachtose, prie įvairių parduotuvių, parduotuvėlių ir kitų įstaigų durų. Iki XX a. pradžios mažieji varpeliai buvo neatsiejami nuo rūmų, dvarų, ištaigingų apartamentų aptarnaujančio personalo pareigybių – tarnus bet kada ir bet kur prisišaukdavo varpelio skambesiu dvariškiai, ponai ir visa kita diduomenė. Maža to, įvairiausiais varpeliais nuo seno iki šiol pasaulyje skambina mūsų mažieji broliai ir sesės – šuneliai, katytės, avinėliai, karvytės ir žirgai, kurių pakaklėse arba aplink kaklą yra parišti, pakabinti ar suverti šie skambantys instrumentai.

Didieji, vadinami stacionariniai varpai, įtaisyti varpinių, šventyklų, rotušių ir kitų reikšmingų statinių bokštuose, todėl žmonės dažniausiai juos girdi, bet labai retai kada palypėję į aukštybes juos regi. Ypatingi yra vėjo varpeliai. Vėjui pučiant jie siūbuoja, atsitrenkia vienas į kitą ir tyliai barška, skamba, sukurdami paslaptingą nuotaiką.

Muzikologą, unikalios kolekcijos savininką A. K. Karašką varpų pasaulis pasivijo iš tolimos praeities. XIX a. jo prosenelis Kupčiūnas ilgus savo gyvenimo metus skambino Pajevonio (Vilkaviškio kraštas) bažnyčios net keturiais varpais. Muzikologo tėvas Adolfas Karaška (1911–2000), studijuodamas 1933–1940 metais Kauno konservatorijoje, iš savo profesoriaus Juozo Naujalio perėmė varpų akustikos eksperto pareigas – nustatyti iš užsienio liejyklų į Kauną atvežamų varpų skambesio ir dermės tinkamumą. A. K. Karaška 1955–1958 metais talkino Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros varpininkui Broniui Stasiūnui, jo žmonai ir sūnui skambinti keturiais katedros varpais. Ilgainiui varpų pasaulis jį patraukė kaip tyrinėtoją, varpų rinkėją ir atlikėją. Nuo 2014 metų A. K. Karaška skambina kūrybinės grupės VARPAI.LIETUVA vadovo Sauliaus Stulpino sukonstruotu elektroniniu 61 varpo kariljonu. Jo kariljono autorinė muzika skambėjo įvairiuose muzikos festivaliuose, šventėse – Vilniuje, Panevėžyje, Rokiškyje, Birštone, Kačerginėje, pirmajame tarptautiniame varpų muzikos festivalyje Eslingene (Vokietija) ir kituose užsienio miestuose. Ši paroda, tikimės, suteiks malonių įspūdžių ir naujų žinių apie varpų muzikos pasaulį.

Parengė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūrinių renginių ir leidybos skyrius

Arnualdo Dalindos nuotr.