VARPU SUGAUDUSI LIETUVIŠKA TARTIS

2017-uosius Seimas, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą bei siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos kaip kultūros paveldo svarbą visuomenei, paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Įvykį įprasminome leidinių paroda VARPU SUGAUDUSI LIETUVIŠKA TARTIS, kurią pristatome bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (Respublikos g., II a.).

Šiandieninė lietuvių kalbos vartojimo aplinka labai gyva, atsinaujinanti, reikalaujant prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, modernių bendravimo priemonių. Kalba patiria savus istorijos iššūkius ir bendrųjų humanitarinių reiškinių pokyčius, kurių ideologiją formuoja IT ir žinių kultas. „Tirpstame... Palengva, pirmiausia iš pakraštėlių, iš ten, kur daugiau laisvės ir mažiau atsakomybės, neatsispirdami tam, ką diktuoja kitos kultūros“ – pastebi kalbininkė R. Miliūnaitė

Nuo XIX a. istorinės kalbotyros kūrėjai ir jų sekėjai gėrėjosi lietuvių, kaip viena seniausių gyvųjų indoeuropiečių prokalbės kalbų, vadino ją savotišku muziejumi po atviru dangumi. Žymus baltistas Vladimiras Toporovas yra pasakęs, kad „lietuvių kalba yra raktas apskritai į visas pasaulio kalbas, netgi į visą pasaulio istorijos supratimą“.

Kad išaugtų vešlus Kalbos medis prieš kelis šimtus metų Mažojoje Lietuvoje giesmių ir maldų vertėjai ir kūrėjai tiesė kelią pirmosioms gramatikoms ir žodynams, pirmajam moksliniam darbui apie lietuvių kalbą. Ankstyvieji raštijos paminklai formavo rašomosios kalbos modelį, kuris buvo perkeltas ir pritaikytas Didžiojoje Lietuvoje bei davė pradžią bendrinei lietuvių kalbai.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Aidas Marčėnas kalbą vaizdingai pavadino „instrumentu, kuriuo buvo perduodama autentiška ir subtili pasaulio suvokimo patirtis. Kalba – mus vienijantis pradas, joje glūdi prigimtiniai žmonių ryšiai, kultūrinis klodas“.

Lietuvių kalba, jos raiškos priemonės suaugusios su lietuvio dvasia, su lietuvių etnine kultūra. Svarbus ryšys tarp žmogaus dvasinio pasaulio ir kalbos, kuria kalbame, t. y. kokie esame, taip ir kalbame.

Kiekvieną savo gyvenimo tarpsnį, lemties skirtą dalią lietuvis apdainuodavo, apraudodavo, o išmintį, gyvenimo patirtį paskleisdavo patarlėmis, priežodžiais, mįslėmis… O ko vertos mūsų kalbos muzika - sutartinės, įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą!

Unikalus lietuvių kalbos turtas yra leksika, frazeologizmai, nuostabą sukelia sinonimų ir antonimų gausa, kūrybiški ir vaizdingi situaciniai posakiai, žodžių įvairiareikšmingumas.

„Iš romantizmo epochos, iš jos galingos, įkvepiančios dvasios paveldėjome ir mūsų tautos išlikimui labai svarbią tautos ir jos kalbos tapatybės sampratą“ – šia V. Daujotytės skvarbia citata kviečiame pasižvalgyti, pavartyti ir skaityti vertingus informatyvius leidinius parinktus lietuvių kalbos kultūros metų paminėjimui.

Pristatomų leidinių įvairovė – nuo fundamentinių kalbos mokslo veikalų, kolektyvinių monografijų ir monografijų parengtų disertacijų pagrindu, biografijų, straipsnių rinkinių, žinynų, žodynų iki unikalių jaunųjų lituanistų tyrinėjimų įvairiose lietuvių kalbos mokslo srityse.

Parodai parengti parinkta svarių mokslinių publikacijų apie lietuvių kalbos kultūros teorinės minties raidą nuo pirmųjų gramatikų, tradicinės kalbos ugdymo ir puoselėjimo idėjas, dabartinės kalbos būklės vartosenos pokyčius, kalbos normas ir norminimą, terminologijos dalykus, kalbos ir visuomenės santykius. Ja galėtų remtis akademinė auditorija:  studentai, dėstytojai, kalbos praktikai bei  lietuviško žodžio mylėtojai ir puoselėtojai, besidomintys kalbos kultūra.

Tikimės, kad paroda žadins ir ugdys pagarbą gimtajai kalbai bei skatins poreikį ją saugoti kaip amžinąją dvasinę vertybę – palydint įkvepiančiais prof. dr. Jolantos Zabarskaitės žodžiais „...išlikti, bet išlikti tokia kalba, kokia didžiuojamės - švaria, vaizdinga, išlaikiusia unikalumą“.


EKSPONUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

Parodą maloniai kviečiame lankyti iki kovo 31 d.

Parodą ir informaciją parengė
Didžiosios skaityklos vyr. bibliotekininkė
Birutė Urbanavičienė
Tel. (845) 465565
Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.

Parodą apipavidalino dailininkė Milda Lašaitė