Knygų parodoje – magiškas bibliotekų pasaulis

Bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (Respublikos g. 14, II a.) veikia spaudinių paroda „...visada įsivaizdavau rojų kažkuo panašų į biblioteką“ (Jorge Luis Borges), skirta Bibliotekų metams.

Tradicinės knygos mirtis pranašaujama seniai. Tai reikštų ir negrįžtamus pokyčius bibliotekoms. Žinoma, lūžis įvyko, pokyčiai dideli. Tačiau ir šiandien spausdinamos knygos, o pasaulyje projektuojamos ir statomos įstabios bibliotekos, talpinančios milijonus knygų ir kitų informacijos laikmenų.

Parodoje įvairias aspektais patraukliai ir intriguojančiai atskleidžiama bibliotekų evoliucija nuo molinių lentelių rinkinių iki naujausių skaitmeninių bibliotekų, klestėjimo viršūnės ir ištikusios katastrofos.

Pirmojoje parodos dalyje eksponuojama nemažai leidinių, atskleidžiančių ir Lietuvos bibliotekų istoriją, pradedant knygų rinkiniais vienuolynuose, mokyklose, kolegijose, didikų rūmuose ir baigiant didžiausiomis bei naujosiomis šių dienų bibliotekomis. Kiekvienas eksponuojamas leidinys yra įdomių, netikėtų faktų, žinių ir istorijų šaltinis.

Vienas iš parodos skyrių skirtas asmeninių bibliotekų, bibliofilijos (meilės knygai), kaip vienos iš kultūros reiškimosi formų, fenomenui. Tai – dar viena neišsemiamų atradimų tema, susijusi su knyga ir biblioteka. Tai istorijos apie žmones, vaizdžiai kalbant, vos nesudegusius dėl meilės knygai ir jų sukurtą stebuklą – asmeninę biblioteką.

Bibliofilija kaip reiškinys atsirado kartu su knygų pasirodymu visuomenėje. Lietuvoje bibliofilijos ištakos sietinos su karaliumi Žygimantu Augustu (1520–1572). Buvo intelektualas, bibliofilas tikrąja prasme, sukaupęs turtingą, puikiai sutvarkytą apie keturių tūkstančių tomų asmeninę biblioteką. Sekdami valdovo pavyzdžiu, asmenines bibliotekas kaupė didikų giminės: Sapiegos, Radvilos, Oginskiai, Chodkevičiai, Pliateriai ir kiti. Savo bibliotekomis garsėjo dvasininkai.

Tęsiant bibliofilijos istoriją, parodoje, be kitų leidinių, eksponuojami visuomeninės organizacijos „XXVII knygos mėgėjų draugija“ (gyvavo 1930-1940 m., atkurta 1993 m.) metraščiai. Tarpukariu tai buvo elitinis knygų mylėtojų klubas. Draugijai priklausė Juozas Tumas-Vaižgantas, Paulius Galaunė, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Mykolas Sleževičius, kiti to meto šviesuoliai. Draugijos nariai tyrinėjo knygos istoriją, knygos meną, domėjosi retais leidiniais, rašė straipsnius, išleido Lietuvos kultūrai reikšmingų knygų. Šiame parodos skyriuje taip pat pristatoma įspūdinga Almos Braziūnienės monografija apie Lietuvių ir išeivijos dailininką, muziejininką, tikrą bibliofilą aristokratą Kazį Varnelį (1917–2010) ir jo išskirtinę biblioteką.

Ekspozicijoje bibliotekos atsiskleidžia dar vienu aspektu – per bibliotekų spausdintus katalogus. Bibliotekos katalogas teikia žinių apie knygų rinkinių turinį, padeda rekonstruoti išsklaidytas ar įvairių nelaimių suniokotas bibliotekas, yra vieno ar kito istorinio laikotarpio atspindys.

Ypač įdomūs asmeninių bibliotekų katalogai, kurie yra tarsi paties savininko vidinio pasaulio raktas. Parodoje eksponuojamas Lietuvos politinio veikėjo, knygnešio, spaudos draudimo metais sukaupusio turtingiausią lituanistinių leidinių rinkinį, Stanislovo Didžiulio (1850–1927) asmeninės bibliotekos katalogas. Daktaro Jono Basanavičiaus asmeninės bibliotekos, kuri yra vienas įspūdingiausių XX a. lietuvių kultūros paminklų, katalogas. Iškalbingi režisieriaus Juozo Miltinio, prof. Domo Kauno, kitų bibliofilų bibliotekų katalogai.

Ypatingo dėmesio verti Lietuvos didžiosiose bibliotekose saugomų itin vertingų knygų rinkinių katalogai. Tai – LDK didikų Sapiegų asmeninės bibliotekos knygų, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekoje, katalogas „Bibliotheca Sapiehana“. Šis katalogas sudarytas remiantis LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Leono Sapiegos (1557–1633) ir trijų jo sūnų asmenine biblioteka, 1655 m. padovanota tuometiniam Vilniaus universitetui (apie 3 tūkstančiai tomų). Katalogas išsiskiria iliustracijų gausa ir poligrafine kokybe.

Parodoje galima pamatyti Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų elzevyrų (XVI a. pab.–XVIII a. pr. olandų leidėjų Elzevyrų leistos knygos, išsiskiriančios gera poligrafine išvaizda ir moksliniu parengimu), aldų (XV–XVI a. Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus ir jo palikuonių spausdintos knygos, tapusios spaudos meno pavyzdžiais), paleotipų (1501–1550 metais išleistos knygos) katalogus. Minėtinas iškilus, senąjį Lietuvos kultūros paveldą reprezentuojantis Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inkunabulų (nuo spaudos išradimo apie 1455 m. iki 1500 metų gruodžio 31 d. išspausdintos knygos) katalogas. Kai kurie iš šių katalogų – įspūdingi, prilygstantys meno albumams leidiniai.

Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Maloniai kviečiame lankytis!

Parodą apipavidalino dailininkė Milda Lašaitė

Iliustracijoje – Seikei universiteto biblioteka. Tokijas

Parodą ir informaciją parengė
Valerija Pociūtė
Informacijos centro vadovė
Tel. (8~45) 46 55 65