Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms

Giovanni Battista Fontana, Dominicus Custos. Mikalojus Radvila Juodasis. Vario raižinys.

Bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (Respublikos g. 14, II a.) veikia spaudinių paroda „Radvilos Lietuvos valstybės gyvenime“, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-ųjų gimimo metų jubiliejui paminėti.

Parodoje eksponuojami leidiniai apie vieną galingiausių Lietuvos didikų giminių, be kurios atstovų nebūtų įmanoma parašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos, apie giminę, davusią Lietuvai tokias iškilias asmenybes kaip Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Radvila Juodasis, Kristupas Perkūnas, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Barbora Radvilaitė.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. Nesvyžius – 1565 m. Vilnius) – vienas žymiausių Radvilų giminės atstovų, Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis, LDK didysis maršalka, kancleris, Vilniaus vaivada, talentingas politikas, gabus diplomatas, sumanus administratorius. Žygimanto Augusto valdymo metais (1544–1572) Mikalojus Radvila Juodasis buvo faktiškas Lietuvos valdovas, LDK vidaus bei užsienio politikos formuotojas, Lietuvos politinio savarankiškumo gynėjas tiek nuo Maskvos, tiek nuo Lenkijos. Nuo 1547 m. pb. kunigaikščių titulus gavusių Mikalojaus Radvilos Juodojo ir pusbrolio Mikalojaus Radvilos Rudojo pozicijas sustiprino jų pusseserės Barboros Radvilaitės vedybos su LDK didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu bei karūnavimas Lenkijos karaliene (1550 m.).

Mikalojui Radvilai Juodajam priklauso ypač dideli nuopelnai LDK religijos, kultūros, švietimo, mokslo ir meno plėtrai. Tai susiję ne tik su jo asmenybe, bet ir su protestantizmu. Jį Mikalojus Radvila Juodasis priėmė apie 1553 m. Tai buvo reikšmingas žingsnis ne tik jam, bet ir visuomenei bei valstybei. Apie penkiolika metų (iki mirties) trukęs Mikalojaus Radvilos Juodojo protestantiškas gyvenimas pakeitė LDK kultūros ir krikščioniško sąmoningumo padėtį. Lietuvoje jis įkūrė nepriklausomą reformuotą Bažnyčią, Vilniuje pastatė pirmąją evangelikų reformatų bažnyčią, įsteigė biblioteką, reformatų jaunuomenei – mokyklą, pradėjo Lietuvos spaudos ir knygų istoriją savo valdose Brastoje ir Nesvyžiuje. 1553 m. Lietuvos Brastoje jis įkūrė pirmąją nuolat veikiančią LDK spaustuvę, kur 1563 m. išleido garsiąją Brastos Bibliją, Lietuvos ir Lenkijos reformatų parengtą viso Šventojo Rašto vertimą į lenkų kalbą. Tai – pirmoji Biblijos vertimo į vieną iš šnekamųjų kalbų publikacija Lietuvoje ir Lenkijoje.

Mirė Vilniuje. 2009 m. buvo iškilmingai perlaidotas Dubingiuose, reformatų bažnyčios vietoje įrengtame Radvilų panteone.

Mikalojus Radvila Juodasis buvo faktinis Nesvyžiaus ir Olykos Radvilų šakos, kurių palikuonys gyvena ligi šiol, pradininkas. Du jo sūnūs paliko itin ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Vyriausias sūnus Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis – kultūros ir meno mecenatas, atliko piligriminę kelionę į Šventąją Žemę ir parašė bestseleriu tapusią knygą „Kelionė į Jeruzalę“  (leidimas lotynų k. 1601), organizavo Lietuvos kartografavimo darbus ir finansavo pirmojo tikslaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio leidybą (1613). Jaunesnysis sūnus Jurgis Radvila – Krokuvos ir Vilniaus vyskupas tapo pirmuoju Lietuvos istorijoje kardinolu.

aroda veiks iki kovo 31 d.

Maloniai kviečiame lankyti!

Iliustracijoje – Giovanni Battista Fontana, Dominicus Custos. Mikalojus Radvila Juodasis. Vario raižinys

Informaciją parengė
Valerija Pociūtė
Informacijos centro vadovė
Tel. (8~45) 46 55 65