Paroda lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui paminėti

Bibliotekos I a. ekspozicijų stenduose (Respublikos g. 14) parengta knygų, nuotraukų ir dokumentų paroda, skiriama lietuviškos spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir Panevėžio krašto knygnešių jubiliejams: Juozo Stankevičiaus 140-mečiui, Antano Bataičio 160-mečiui, Juozo Sakalausko 150-mečiui, Juozo Masiulio 150-mečiui ir Juozapo Lelio 150-mečiui.

„..būtų užgesusi Lietuva” – taip savo atsiminimuose apie lietuviškos spaudos draudimo laiką 1976 m. rašė paskutinysis Lietuvos knygnešys Juozas Stankevičius.

Parodoje eksponuojamos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose saugomos knygos, periodiniai leidiniai ir dokumentai iš kraštotyrininko Broniaus Mažylio asmeninio archyvo.

1864–1904 metai – keturi dešimtmečiai, kurie į Lietuvos istoriją įėjo kaip spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo metai. Tie metai buvo pirma bendra iš baudžiavos išsivadavusios lietuvių tautos kova dėl gimtojo žodžio.

Lietuvių spaudos draudimui imta priešintis įvairiai. Buvo mėginama gauti leidimus atskiriems leidiniams atspausdinti Rusijos imperijos teritorijoje, buvo siunčiami kolektyviniai prašymai caro valdžiai ar kitoms instancijoms dėl spaudos draudimo panaikinimo.

Tačiau ryžtingiausia kova – knygų, knygelių, periodinių leidinių spausdinimas Mažojoje Lietuvoje, jų nelegalus gabenimas į Lietuvą ir išplatinimas. Stengiantis pergudrauti caro valdžią, buvo leidžiami kontrafakciniai leidiniai. Juose tyčia neteisingai nurodoma knygos leidimo data, vieta ar autorius. Ypač dažnai buvo keičiama data: nurodoma, kad knyga išleista iki 1864 metų.

Priešinantis spaudos draudimui atsirado analogijų pasaulyje neturinti knygnešių epopėja. Knygnešys tapo kovos dėl lietuviškos spaudos simboliu. Pavojingas ir sunkus knygnešio darbas reikalavo ne tik daug jėgų, bet ir lėšų. Dėl to kūrėsi knygnešių ir draudžiamos literatūros platintojų draugijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo susikūrusios ir kurį laiką veikė šios draugijos: „Atgaja“, „Akstinas“, „Artojų draugija“, „Daukanto manta“, „Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas“, „Aušrinė“, „Darželis“, „Atžala“, Garšvių knygnešių draugija, „Sietynas“ ir kt. Viena stambiausių buvo Garšvių knygnešių draugija, gyvavusi 1885–1895 metais Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus Garšvių kaime. Jos centras buvo valstiečio ir draugijos nario Kazimiero Ūdros sodyboje.

2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai.

Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ir tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 metais panaikino 40 metų trukusį lietuvišką spaudos draudimą.

Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – kovo 16-oji skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.

Paroda veiks iki 2015 m. vasario 1 d.

Iliustracijoje – Petro Rusecko redaguotas atsiminimų rinkinys Knygnešys, 1864–1904. T.2 (Kaunas, 1928)

Parodą apipavidalino Milda Lašaitė

Parengė Ilona Mažylytė ir Ona Peseckaitė,
Retų knygų ir rankraščių skyrius
Tel. (8-45) 58 25 40