Spaudinių paroda MITAS, RITUALAS, KULTAS PASAULIO KULTŪROSE

Bibliotekos Didžiojoje skaitykloje (Respublikos g. 14, II a.) veikia spaudinių paroda MITAS, RITUALAS, KULTAS PASAULIO KULTŪROSE, kurioje – daug įdomios informacijos apie įvairių pasaulio tautų mitus ir legendas.

Nuo klasikinės graikų ir romėnų kultūros, senovės kinų, pagoniškų Europos tautų tikėjimų iki šamaniškųjų dvasinių praktikų; pirmykščio pasaulio vaizdinių: visų kultūrų ir laikų ritualų, kultų, simbolių.

Ar gali į mus prabilti didelių ir mažų tautų mitai, legendos, ar atpažįstami kasdienoje ir šventėse iš praamžių gelmių atklydę ritualai, slėpiningi kultai?

„Mitai – pasakojimai apie pasaulio pabaigą ar pradžią, apie bet kokios naujovės įvedimą, apie dievus, jų tarpusavio santykius, apie dievų santykius su žmonėmis. Jie pagrindžia ritualus, kultą, pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą. Išmanydamas mitą, žmogus atkartoja dievybių veiksmus, žino, kaip kada jam dera elgtis, ir kokio rezultato tikėtis“ – rašė religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius.

Mitai, mitinis mąstymas davė pradžią religijai, filosofijai, literatūrai, mokslui.

„Mitologiją galima laikyti žmonijos dvasinio gyvenimo lopšiu, iš jos gauname žinių apie pasaulį, apie tai, kad žmogiška egzistencija grindžiama prasme, suteikta pasaulio pradžioje bei atstovaujamą per dievų istoriją“, sakė Fernand  Jackopozzi.

Mitas ir ritualas – du bendrakeleiviai, kurių vienas yra šventasis žodis, kitas – šventas veiksmas. Ritualas paverčia mitą regimu, o juodviejų paskirtis – išlaikyti pasaulio tvarką.

Pasak habil. dr. J.A. Krištopaičio, „Ritualas, apčiuopdamas natūralaus pasaulio ritmą, tiesia tiltus tarp minties ir realybės. Jis atspindi idealizuotą pasaulio įvaizdį, kurį yra sukūrusi bendruomenės pasaulėjauta“.

Rašytiniai šaltiniai, archeologija ir kalba liudija apie skirtingus, skirtingo laiko kultūrinius sluoksnius, kurie susiklosto į senovės baltų ir lietuvių religiją ir mitologiją. Daugelis istorikų ir etnologų, tyrinėdami senovės baltų pasaulėžiūrą, pažymi, kad šie matė dievybes tuose gamtos reiškiniuose ar objektuose, nuo kurių aiškiai priklausė jų likimas, būtis ir net buitis. Pirmapradis sakralumas yra esminė vertybė lietuviškojo mito ir giluminės pasaulėjautos ašis.

Susipažinę su parodos leidiniais, įsitikinsite, kad garbingasis lietuvių – paskutinių Europos pagonių titulas išties pelnytas saugant mitinę ir etnokultūrinę tradicijas.

Patyrinėti parodos tematiką kviečia iškilių mąstytojų, mitologijos tyrinėtojų: G. Beresnevičiaus, V. Toporovo, P.Dundulienės, A.J.Greimo, M.Gimbutienės, N. Vėliaus, D. Razausko ir kitų autorių darbai, rekonstruojantys ir analizuojantys senuosius mitinius pasaulėvaizdžius, baltiškosios praeities pažinimą.

Parodoje eksponuojami akademiniai leidiniai: monografijos, archeologijos, etnologijos poleminiai veikalai, istoriografinių tyrinėjimų publikacijos, lyginamosios mitologijos mokslo studijų darbai,
bei enciklopediniai leidiniai, iliustruoti vadovai, informaciniai žinynai, nagrinėjantys ir atskleidžiantys įvairių pasaulio tautų apeigas, ritualus, kultus, jų tarpusavio sąsajas.

Paroda neabejotinai vertinga, informatyvi, tinka akademinei auditorijai universitetų humanitarinių programų studijoms. Ja galėtų remtis studentai, besigilinantys į mitų analizę, mitologijos tyrinėjimų
problematiką, moksleiviai bei kiekvienas skaitytojas, siekiantis gauti kuo daugiau išsamesnių žinių apie pasaulio archainių kultūrų ištakas ir paveldą.

Parodą maloniai kviečiame lankyti iki gruodžio 17 d.
Parodą apipavidalino dailininkė Milda Lašaitė
Parodą ir informaciją parengė
Didžiosios skaityklos vyr. bibliotekininkė
Birutė Urbanavičienė
Tel. (845) 465565
Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.