Kas yra paminklas? Koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? Kokių paminklų mums reikia ar nereikia šiandien, kaip jie mus veikia ar neveikia? Tokius klausimus 2017 m. kėlė 11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybė“, kuruota menininkės ir rašytojos Paulinos Pukytės.

Viešųjų erdvių projektas prieš pusantrų metų oponavo konservatyviam ir autoritariškam paminklų tradicionalizmui ir juose įkūnytai didaktikai ir demagogijai. Jis skatino radikaliai naujas, šiuolaikiškas, konceptualias, aktualias kolektyvinės atminties įamžinimo idėjas ir formas, pakviesdamas Lietuvos ir užsienio menininkus tirti sudėtingą Kauno (ir Lietuvos) istoriją ne tik permąstant buvusius ir esamus bet ir įsivaizduojant galimus (ar negalimus) naujus paminklus.

Akcentuodama paminklinimo paradoksalumą knyga-katalogas „Paminklo (ne)galimybė“ toliau kelia šiuos klausimus ir ieško atsakymų – tiek teorinių, tiek praktinių, – ne tik pateikdama šio sėkmingo projekto dokumentaciją (įskaitant kontekstines parodas ir žodinę programą), bet ir atskleisdama kai kurių įvietintų kūrinių paslaptis bei žiūrovų reakcijas į juos.