Tai pirmoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko prozos knyga.

„Tai galbūt pirma literatūriškai vertinga knyga apie naująją „karantininę” realybę, kai daugelį poelgių ir veiksmų sąlygoja COVID pandemija. Smagu, kad ir šiuo niūroku laiku Rolandas Rastauskas rašo ne gedulo ir raudų intonacijomis, bet ironiškai šmaikščiai, iš kartais dramatiškų, kartais net tragiškų įvykių supindamas pa(į)trauklų ir žaismingą pasakojimą.” (Alvydas Šlepikas)

„Autoriaus pavardė pirmiausia asocijuojasi su raiškos elegancija, kalbos pojūčiu, žaisme ir ironija, galingais intertekstais, gebėjimu viename sakinyje itin lengvai suausti tolimiausius ir neįmanomiausius kontekstus – Šarūno Jasikevičiaus performansus prie šoninės linijos, Venecijos architektūros bienalę, Šarūno Barto filmą, žaliųjų partizanų kultą, Asmik Grigorian, botoksinį Putiną ir prieškarinį lenkų ambasadorių Jozefą Lipskį, anot Putino, „bestiją ir antisemitinę kiaulę”, pažadėjusią Hitleriui „gražų paminklą Varšuvos centre”!” (Danutė Kalinauskaitė).