Monografijoje atskleidžiami valdovo ir valstybės, valstybės ir valdžios, valdžios ir bajorų luomo, valdžios ir individo ryšiai bei santykiai XIII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išryškinantys iki šiol istoriografijoje mažiau pažintus problemos aspektus.

Pirmojoje knygos dalyje„ Valdžia ir valstybė“ teminiu ir chronologiniu aspektais aptariama valdžios ir valstybės institutų raida nuo XIII a. iki XVIII a. pabaigos.

Antrojoje dalyje „Bajorų luomo slinktys“ susitelkiama į bajorų luomą, siekiant apčiuopti šios, Viduramžiais susiformavusios privilegijuotos riterių-karių bendrijos santykį su teise ir teisine valdžia bei atskleisti besikeičiančius jos narių socialinius vaidmenis Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje. Bajorų luomo ir jo atstovų vietai ir vaidmeniui visuomenėje atskleisti pasitelktos dvi skirtingos, tačiau viena kitą papildančios prieigos: per luomo ir individo prizmę žvelgiama į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų santykį su teise ir teismine valdžia bei pasiremiant škotų kilmės Lietuvos bajoro Augustino Midletono karjeros Abiejų Tautų Respublikos valstybės institucijose atveju analizuojamos bajorų luomo viduje vykusios slinktys.

Trečiojoje knygos dalyje „Valdžia ir individas“, aptariant teisinės atsakomybės sampratas, parodoma, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje reiškėsi valdžios ir individo santykiai individui padarius nusikaltimą.