Latvių rašytojas ir dramaturgas Māris Bērziņš (Maris Berzinis, g. 1962 m.) vadinamas paradoksų meistru. Debiutavęs 40-ies, tapo vienu garsiausių latvių literatūros vardų, o jo romanas „Švino skonis“ – skaitomiausia ir daugiausiai diskusijų Latvijoje sukėlusia knyga. Už šį romaną įvertintas Baltijos Asamblėjos literatūros premija (2015), Dzintaro Suodumo premija (2015) ir Latvijos literatūros metų apdovanojimu „Geriausias prozos kūrinys“ (2016).

Matis Birkenas – paprastas ir simpatiškas latvių vaikinas, kuris remontuoja butus, skaito knygas, svajoja apie mokslus, myli gyvenimą ir moteris, kol 1940 ir 1941 m. jį užklumpa dvi okupacijos – sovietinė ir nacistinė. Matis toliau dažo sienas, bet nepersidažo nė vienos valdžios spalva. Ilgainiui Matį vis labiau ima persekioti švinas. Švinas mylimos merginos lūpdažyje, švinas aplink švilpiančiose kulkose, švinas dažuose, kuriais jis baltina ligoninės sienas, o galiausiai – švinas burnoje kaip artėjančios nelaimės nuojauta. Holokausto apokalipsė juk liečia tik žydus, tad ko bijoti doram pacifistui, kurio protėvių linijoje – tik latviškas kraujas?

Kartu su Mačiu keliaujame nuo bohemiškos meilės guolio iki ligoninės lovos, nuo intymiausių seksualinių paslapčių iki žydų slėpimo ir žmogaus kaip statistinio vieneto istorijos mėsmalėje. Tai unikali knyga. Māris Bērziņš įrodo, kad apie tragiškas patirtis galima rašyti žaisminga tonacija, nors ji vis dramatiškėja artėjant prie virtuoziško finalinio requiem.