1617-ieji. Bajoras Juozapas Šemeta po ilgos ir varginančios kelionės iš Vilniaus panyra į Venecijos šurmulį. Miestas ant vandens jį keri lygiai taip pat, kaip ir anąsyk, prieš trisdešimtmetį, kai su kunigaikščiu Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu išplaukė iš jo į Jeruzalę nenutuokdami, ar sveiki ir gyvi iš piligriminės kelionės grįš namo. Kas praėjus tiek metų Juozapą vėl atginė į Veneciją? „Senos istorijos, kuriose liko nepadėtas taškas“, – paslaptingai atsako smuklėje užkalbinusiems italams ir įsisuka į pavojų kupinų nuotykių virtinę. Juk meilė nugali viską?

„Sugrįžimas į Veneciją“ – romanas, nukeliantis į XVI–XVII amžių sandūrą ir pasakojantis apie stulbinančią kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę nuo Nesvyžiaus iki Šventosios Žemės, apie užburiančią Veneciją ir neblėstančią meilę, be kurios pasaulis būtų pilkas ir nuobodus.