Nesugebėjusi Lietuvos partizanų palaužti ginklu, blogio imperija pasitelkė klastą. Vienas šėtoniškiausių okupantų kovos su pasipriešinimu metodų buvo smogikų gaujos.

Sykiu su prasigėrusiais ir dirbti tingėjusiais stribais partizanus naikino partizanais persirengę smogikai. Šie persirengėliai vaikščiodavo po kaimus, ieškodavo ryšių su „miškiniais“, o susitikę – laisvės kovotojus sunaikindavo.

Karjeristas, išdavikas, psichopatas, atstumtasis. Jis vilki Lietuvos partizanų uniformą. Kalba ir elgiasi kaip partizanas. Įsilieja į jų gretas, įgyja pasitikėjimą ir… klastingai juos žudo. Infiltruotų smogikų ranka nesudreba net išvydus maldaujančias vaiko ar moters akis.

Tikrais įvykiais pagrįstoje knygoje pasakojama vokiečio Gerhardo Bėgeleino, specialiojo agento Klevo, istorija.

Kaip vokietis galėjo tapti smogiku? Juk jaunuolio laukė puiki vermachto karininko karjera. 1941 m. lapkritį jis dalyvavo mūšiuose dėl Maskvos, buvo sužeistas. Pagijęs paskirtas į „Vokiečių Arabijos legioną“ ir su juo išsiųstas į Persiją. Tačiau po katastrofa vokiečiams pasibaigusio Stalingrado mūšio teko grįžti į dabartinės Ukrainos teritoriją. Paskui – tarnyba Kroatijoje, puskarininkių kursai Kiustrine, gautas oberfendricho laipsnis, konfliktas su buvusiais sąjungininkais italais, desantas jūra į Sardiniją ir galiausiai – į Rytų Prūsiją.

Kas lėmė, kad galėjęs tapti karininku jaunuolis virto smogiku? Ir kas atsitiko Mėmelyje, kad belaisviu susidomėjo pats MGB specialiosios paskirties 2N skyrius?