Tipiškas paauglės kambarys plakatais nukabinėtomis sienomis ir drabužiais, išmėtytais ant grindų, bet mergina su plonyte grandinėle ant kaklo, guli savo lovoje be gyvybės ženklų. Raudona apvali dėmė ženklina baltus jos marškinėlius. Kaip mergaitės motina galėjo pažvelgti į savo miegantį vaiką ir nuspausti gaiduką?

Kai detektyvė Kima Stoun atskuba į gaisro vietą, lieka sukrėsta pamačiusi, kad žuvo du paaugliai vaikai ir abu jų tėvai. Tačiau ši tragedija yra visai ne tai, kas atrodo iš pirmo žvilgsnio. Visi lavonai su šautine žaizda, o šautuvą laiko motina, Helena Deins.

Byla pažadina Kimai skaudžius vaikystės prisiminimus, kai teko kentėti nuo savo smurtaujančios motinos, tačiau tai tik dar labiau paskatina norą atskleisti tiesą. Pradėjusi aiškintis moters praeitį, Kima susiduria su klinikinės depresijos diagnoze. Bet ar galėjo liga paskatinti Heleną nužudyti mylimuosius?

Ir tada Kima atranda Helenos miegamajame įkaltį, kuris pakreipia tyrimą. Negi Deinesų šeimą galėjo išžudyti kas nors kitas?

Vos tik Kima pajunta, kad užsikabino už siūlo galo, jos pačios gyvybei ima grėsti mirtinas pavojus — iš kalėjimo pabėgęs pavojingas psichopatas. Užgniaužusi baimę ji su komanda kapstosi toliau, o kai aptinka šokiruojančią paslaptį, kuri pakeičia viską, ką jie žinojo apie Heleną, supranta, kad likę šeimos nariai — mirtiname pavojuje.

Kima jaučia spaudimą kaip niekada anksčiau, o ją persekiojantis pabaisa vis artėja. Keturi lavonai. Keturi švieži kapai. Kas toliau? Ar Kima suras žudiką ir išsigelbės pati, kol ne per vėlu?