Šalia tradicinių trijų galių valstybėje egzistuoja ketvirtoji – ginkluota galia, kurios tikslas saugoti ir ginti valstybę. Norėdamos kuo ištikimesnių ir efektyvesnių karinių pajėgų, demokratijos riboja karių politines teises ir formuoja profesinę nuostatą tarnauti valstybei, o ne politinei jėgai ar autoritetui. Tai – viena svarbiausių karininkų korpuso efektyvumo sąlygų. Kuo ji tvirtesnė, tuo valstybė saugesnė.

Tarpukario Lietuva ne visada buvo demokratiška, bet visais laikotarpiais turėjo spręsti tą patį klausimą – kaip suvaldyti karinę jėgą? Karininkais tapę tautinio atgimimo veikėjai, už laisvę kovoję savanoriai, ryžtingai nusiteikę aviacijos karininkai ir generolai buvo stipraus charakterio, o dažnai ir nemenko intelekto figūros. Jie nesibodėjo reikšti politinių interesų, dalyvavo politinių partijų veikloje ir seimų rinkimuose, rezgė sąmokslus ir perversmus, tarsi nematoma jėga veikė valstybės užsienio politiką tiek iki 1926 m. perversmo, tiek po jo.

Ši knyga apie politikus su antpečiais, apie kariuomenės galią ir silpnumą nėra abstrakti politinė meditacija – tai istorinis tyrimas aprėpiantis realų politinį gyvenimą.