„Mėgstu įvairiomis progomis pasikalbėti su Tėvu, ypač po to, kai jis pasitraukė iš aktyviosios politikos ir atsirado daugiau laiko. Iš pradžių galvojau, kad tokie pokalbiai svarbūs tik man, bet paskui patyriau, kad anūkams bei proanūkiams ne mažiau įdomu (o ir prasminga!) išgirsti įvairius senolio pamąstymus apie gyvenimą, Lietuvą, Dievą, dėstomus paprastai ir suprantamai. Retsykiais paskelbdavau juos savo socialinio tinklo paskyroje ir gausūs skaitytojų komentarai bei klausimas „O kada pasirodys knyga?“ paskatino žengti šį žingsnį surinkti ir išleisti „Pokalbius su Tėvu“.
Kita vertus, galbūt tokia knyga taps paskatinimu ir kitiems – užrašinėkim savo tėvų, senelių ir močiučių mintis. Juk tokios „giminės knygos“ – tai itin svarbi kiekvieno iš mūsų savosios tapatybės paieška, it gyvybės vanduo stiprinanti ir neleidžianti užmiršti, iš kur mes ir kas esame.“
Vytautas V. Landsbergis

Kaip Tau atrodo, kada žmogus gali būti laimėj, darnoj su savo Tėvyne, su žmonėmis?

Žmogus yra patenkintas, iš tikrųjų giliai patenkintas, kai pasodina medį, apsėjo lauką arba padeda savo artimam, savo šeimai, savo kaimynui ar tiesiog žmogui nelaimėje. Aš manau, tokiais atvejais nebūna jokių antrinių minčių, jokių abejonių, ar gerai pasielgiau. Net svarstymo tokio nėra, nes žmogus gyvena taip, kaip turi būti.