Knyga parašyta remiantis dokumentuotais faktais, skaitytoją nukels į patį raganų medžioklės įkarštį XVII a. antros pusės Skandinavijoje. 1662-ųjų Norvegija. Pavojinga vieta ir laikmetis moteriai, kai dėl paprasčiausio šokio galėjai būti apkaltinta raganavimu ir „vyro suviliojimu“. Su vietos pirkliu romaną užmezgusi našlė Sigri suimama ir išsiunčiama į Vardės salos kalėjimą. Sigri duktė Ingeborga iškeliauja į Vardę,….. Skaityti daugiau
Knygos
Bučiniai ir kruasanai
Tai romantiška istorija apie šešiolikmetę amerikietę Miją, niekada neabejojusią savo svajone – tapti garsia balerina. Mergaitė tiki, kad šokis yra jos kraujyje. Mat močiutė vis pasakoja apie Mijos prosenelę, kuri kadaise šoko Paryžiaus operoje ir kurią net nutapė garsusis Edgaras Dega! Tėvai nelabai tiki močiutės pasaka, bet Mijai tai – jokia fantazija, o jos likimas…… Skaityti daugiau
Susitiksime rugpjūtį
Kiekvieną rugpjūtį Ana Magdalena Bach keltu plaukia į salą aplankyti motinos kapo. Ji kasmet atlieka tą patį ritualą, apsistoja tame pačiame viešbutyje, bendrauja su tais pačiais žmonėmis. Ana Magdalena yra laimingai ištekėjusi ir neturi priežasties bėgti iš pasaulio, kurį susikūrė su vyru ir vaikais. Tačiau per vieną kelionę ji viešbučio bare išvydo vienišą vyriškį ir….. Skaityti daugiau
Vilkaviškio krašto kryžiai ir paminklai
Tai Muziejininkės Aušros Mickevičienės parengtas leidinys apie Vilkaviškio krašto kryžius, kryždirbystę. Jame sudėti kryžiai, rajone pastatyti nuo 2008 iki 2023 metų pabaigos, bei anksčiau leidiniuose vietos savo istorijoms neradę įvairūs paminklai. Muziejininkei norėjosi užfiksuoti paminklų, kryžių statytojus, iniciatorius, intencijas, kad negailestingai bėgantis laikas nenusineštų užmarštin kartu su Amžinybėn iškeliaujančiais šių faktų dalyviais ir liudininkais.
Architektūra kaip galvosūkis
Architektas savo monografijoje leidžia detaliau žvilgtelėti į pa–statytas ir ne–pastatytas kūrybines vizijas nuo 2014 m. iki 2024 m. – reflektuojant ne-laimėtus architektūrinius konkursus, ne-realizuotas idėjas, persipinančius, nutrūkstančius ir vėl atsinaujinančius projektus bei eskizus. Knygoje svarbia dalimi tampa ir pasakojimu virtęs 2019-2023 m. atliktas tyrimas apie tris Vilniaus mitus: Lukiškių aikštę, meridianinę ašį ir Tautos namus ant Tauro kalno.
Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai: senieji meistrai ir jų paveikslų paslaptys
Tai XV–XVIII a. garsiausių dailininkų ir jų kūrinių paslapčių albumas, kuriame autorius analizuoja Bellinio, Botticellio, Claude, Raphaelio, Bruegelio, Michelangelo, da Vincio, žinoma, Caravaggio, ir kitų menininkų tapybos šedevrus. „Įdomiausių Senųjų Meistrų paveikslų – nuo Bellinio iki Caravaggio analizė, literatūriniai fragmentai, dirbtinio intelekto sukurtos papildomos iliustracijos ir virtualus pasivaikščiojimas su manimi po Londono Nacionalinę galeriją, kurioje….. Skaityti daugiau
Vyšnia džiazo sode
Tai ekspresyvus pasakojimas apie žymų džiazo muzikantą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą profesorių Petrą Vyšniauską. Knygoje savo įžvalgomis, prisiminimais dalijasi keliasdešimt Lietuvos menininkų, atskleisdami Lietuvos džiazo istoriją, supažindindami su jos kūrėjais, išskirtiniais kultūros įvykiais, meno pasaulio savitumais.
Kauno hipiai : tapatybės paieškos, 1966–1972
Monografijoje analizuojami sovietmečio Kauno hipių grupės „Company“ atsiradimo ir tapatybės formavimosi veiksniai (1966–1972 m.), atskleidę platesnius alternatyviosios laikmečio kultūros procesus. Knyga skiriama „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“ akademiniam skaitytojui, kuris domisi antropologiniais subkultūrinių grupių tyrimais ir socialinių reiškinių modeliavimu. Ji taip pat gali būti įdomi ir platesniam skaitytojų ratui. Tie, kurie domisi sovietmečio jaunimo kultūros procesais,….. Skaityti daugiau
Aliletoescvr : prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje
Filologas, kalbininkas, vertėjas, Pisos universiteto profesorius Pietro U. Dini – vienas žymiausių mūsų dienų tyrinėtojų baltistų. „Aliletoescur: Prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje“ – visapusiškas vienos istorinės temos nagrinėjimas patyrusio kalbininko požiūriu. Baltų kalbotyros istoriografija įtraukiama į tarptautinę lingvistinę istoriografiją, užpildant jos ikimokslinį laikotarpį – net ir lietuvių istoriografijoje ikimokslinis….. Skaityti daugiau