Nesunaikinama moterų galia

Nesunaikinama moterų galia

Knygoje „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos“ autorė Mona Chollet apnuogina reiškinį, apie kurį, greičiausiai, girdėjome tik istorijos pamokose – raganų medžioklė. Kokios moterys šiandien vis dar laikomos raganomis ir kodėl jos vis dar susiduria su skeptišku vertinimu? „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos” skirta viso pasaulio moterims. Šioje paprastoje ir įžvalgioje knygoje svarstoma, kaip paskutiniu metu….. Skaityti daugiau

Nacionalinis tapatumas, kultūrinė atmintis ir politika

Nacionalinis tapatumas, kultūrinė atmintis ir politika

„Šioje monografijoje įvairiais lietuviškosios politikos ir kultūros sąsajų pjūviais palyginama tarpukario Lietuvos, sovietmečio Lietuvos ir atkurtos nepriklauso¬mybės laikotarpio Lietuvos politikos ir kultūros būklė, taip pat egzistenciniai lietuvių tautos gyvavimo pamatai ir sąmoningai brėžiamo tapatumo kontūro ryškumas. Autorius ypač akcentuoja tiek sovietmečiu, tiek neretai ir dabar nu¬tylimus ar primirštamus tarpukario Lietuvos pasiekimus politikos ir kultūros srityse,….. Skaityti daugiau

kostas_dereskevicius_tapyba

Kostas Dereškevičius. Tapyba

Ar kada pagalvojote, kieno dėka Lietuvos tapybos istorijoje atsirado moteriški batai su platforma, plastikiniai pirkinių maišeliai ir miesčioniškumo ironizavimas? Solidžiame žymaus dailininko Kosto Dereškevičiaus tapybos albume pateikiama apie 300 kūrinių reprodukcijų (iš kurių dalis – dar niekada nerodytos), interviu su menininku ir jo bendražygių bei amžininkų atsiminimai atskleis dar daug įvairių jo kūrybos rakursų. Kostas….. Skaityti daugiau

Kažkas naujo, arba 47A

Milijonieriui Danieliui Silveriui pabodo aukštuomenės gyvenimas, prabangos teikiami malonumai ir perkamos moterys. Jis norėtų ko nors visiškai naujo. Tik – ko? Atsakymu į šį klausimą netikėtai tampa ugniaplaukė Juma iš Arizonos. Galbūt kada nors Juma bus garsi menininkė. O kol kas ji ieško padavėjos darbo, kad galėtų sumokėti už mažo butuko Brukline nuomą ir savo….. Skaityti daugiau

Išlįsk iš savo dėžės!

Išlįsk iš savo dėžės!

Taigi: vienas vos atėjęs į vakarėlį ima nesustodamas pasakoti apie savo ligas. Kitas, prisėdęs prie jūsų lėktuve, bamba, kad skrydžiai nuolat vėluoja. Trečiam nepatinka riestainių skylės, ketvirtam – orų permainos… Tobias Beck knygoje „Išlįsk iš savo dėžės!“ sako: galite pasiduoti šių Parazitų įtakai ir prisijungti prie dejonių choro… arba pakeisti savo mąstyseną, pažvelgti tiesai į akis ir….. Skaityti daugiau

istoriju_pasakotojos_paslaptis

Istorijų pasakotojos paslaptis

Indų kilmės amerikiečių rašytojos Sejal Badani „Istorijų pasakotojos paslaptis“ – romanas apie moters kelionę į Indiją ir į šeimos istoriją. „Istorijų pasakotojos paslaptis“ nukels mus į kitą vietą ir laiką – Sejal Badani įtikinamai aprašo XX a. 4 dešimtmečio Indiją ir meistriškai sujungia šį pasakojimą su šiandiena. Indijos kultūros aprašymas gniaužia kvapą ir stulbina, o Amišos istorija….. Skaityti daugiau

Civilizacijos istorijos metamorfozės

Civilizacijos istorijos metamorfozės

Leidinys skirtas akademinei bendruomenei, kuri domisi aktualiomis civilizacijos istorijos problemomis, taip pat gali būti konceptualus įvadas visiems, besidomintiems istorijos, civilizacijos teorijos, kultūrologijos, makrosociologijos, politologijos klausimais. Ši knyga yra sumanyta kaip organiška teksto ir vizualinės informacijos jungtis, todėl joje tiek dėmesio skirta kruopščiam dabartinėje medijų civilizacijoje vis didesnę svarbą įgaunančios vaizdinės, iliustracinės medžiagos parinkimui. Didelė dalis….. Skaityti daugiau

centrine-stotis-1

Centrinė stotis

Fiona Davis – aktorė, žurnalistė ir rašytoja, bestseleriais tapusių romanų autorė, jos knygos išverstos į 12 kalbų. Ji geba ikoninių Niujorko pastatų istoriją paversti žmonių istorija. „Centrinė stotis” – romanas apie Niujorko Centrinį terminalą, meną, pripažinimą ir dvi labai drąsias moteris. Niujorko Centrinė stotis – tai ne šiaip sau pastatas, tai – architektūros ir dizaino šedevras. Tuo dabar….. Skaityti daugiau

Be šeimos

Be šeimos

Prancūzų rašytojas Hektoras Malo (1830–1907) parašė 65 romanus, tačiau literatūros istorijoje ir skaitytojų atmintyje pirmiausia išliko kaip knygos „Be šeimos“ autorius.Šiame romane pasakojama mielo ir doro berniuko Remio istorija. Iki aštuonerių metų Remis manė, kad jis, kaip ir kiti vaikai, turi motiną, tokia gera jam buvo tetulė Barberen. Kad yra pamestinukas, berniukas sužino tik tada,….. Skaityti daugiau