Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražių švenčių!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražių švenčių!
„Sibiro Madona“ – knyga apie sunkų, žalojantį sovietinės okupacijos laikotarpį, apie skaudžius patyrimus, daugiau ar mažiau palietusius kiekvieną Lietuvos žmogų. Knyga sudaryta autentiškų liudijimų pagrindu. Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima visų ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena. Knyga „Sibiro Madona“ pateikiama kartu su lankstinuku apie Sibiro….. Skaityti daugiau
Istoriko Algirdo M. Budreckio morfologija „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai“ pirmą kartą buvo išleista 1981-ais metais, išeivijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Knygoje autorius išsamiai nušviečia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gyvenimą, darbus bei istorinį kontekstą. Pirmą kartą Lietuvoje leidžiama knyga papildyta viduramžių istoriko paaiškinamuoju straipsniu ir komentarais. Monografija parašyta straipsniais, sudėtais chronologine tvarka. Visi jie turi….. Skaityti daugiau
„Mūsų šeimos moterys yra kitokios…“ Blaja Konor nenori kartoti svetimų klaidų. Ji pasiryžusi mylėti savo pirmagimę Violetą ir duoti jai tai, ko negavo iš savo motinos. Tačiau su pirmagimiais ne visada lengva. Violeta – irzlus, neramus vaikas, kuris beveik niekada nesišypso. Netrukus Blaja supranta: kad ir ką darytų, Violetai vis tiek neįtaikys. Su jos dukra….. Skaityti daugiau
Nobelio literatūros premijos laureato Josifo Brodskio (1940–1996) poezijos rinktinė, kurios vertėjas – Josifo Brodskio bičiulis poetas ir vertėjas Tomas Venclova. Dvikalbė knyga tarsi judviejų pokalbis dviem kalbomis: Brodskis „kalba” rusiškai, o Venclova ̇jo eiles „skaito” lietuviškai. 14 eilėraščių – tiek Tomas Venclova iki šiol yra išvertęs – originalo ir lietuvių kalbomis (jie gana ilgi, o kai kurie primena….. Skaityti daugiau
Iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo (1911–2004) vieno svarbiausių kūrinių „Poetinis traktatas“ dvikalbis leidimas. Greta originalo teksto lenkų kalba pirmąkart skelbiamas Tomo Venclovos vertimas į lietuvių kalbą. Poema parašyta ir publikuota 1955–1957 metais, kai Miłoszui tebuvo 45-eri, o komentarai – 2000–2001 metais, kai jam jau buvo 90. Išsamius komentarus Miłoszas parašė poemos leidimui anglų kalba JAV….. Skaityti daugiau
Pagrindinis orlaivių pilotavimo tikslas yra saugus skrydis. Kasmet daugėjant skrendančių orlaivių, lakūnai turi laikytis nustatytų skrydžio trajektorijos tikslumo reikalavimų, kad išvengtų pavojingo orlaivių suartėjimo ore. Orlaivyje yra visos skrydžiui reikalingos ryšio ir navigacijos sistemos, lakūnai privalo gebėti jas naudoti. Saugūs ir ekonomiški skrydžiai galimi tik lakūnams turint patikimą ir kokybišką ryšį su skrydžių valdymo centrais…… Skaityti daugiau
Debiutinis rašytojo Dainiaus Vanago romanas „Oderis“ nukelia į netolimą ateitį. Vidurio Europoje įsikūręs fiktyvus miestas nusprendžia apsitverti ir įsileisti tik tuos, kurie gali būti naudingi. Kitus negailestingai išmeta už sienos. Kaip matuojama nauda ir kam to reikia? Atsakymai įtraukiančioje distopinėje istorijoje. Nusikelkime kelis dešimtmečius į ateitį. 2050-tieji. Pasaulis pasikeitęs. Populiacija neregėtose aukštumose. Į Europą plūsta dar daugiau….. Skaityti daugiau
Populiarus norvegų rašytojas Jørn Lier Horst tęsia seriją apie lietuvių skaitytojams jau pažįstamą tyrėją Viljamą Vistingą. „Katarinos kodas“ – puikus skandinaviškų detektyvų pavyzdys. Tai tamsi, atmosferinė istorija, kuriai netrūksta įtampos, netikėtų siužeto vingių ir paslapčių. Prieš dvidešimt ketverius metus dingo Katarina Haugen. Ji paliko vyrą Martiną, tarsi kelionei supakuotus daiktus, paruoštus pusryčius ir keistų skaičių prirašytą raštelį…… Skaityti daugiau
Lietuvos prezidento institucija formavosi per trisdešimt Nepriklausomybės metų, bet dėl mūsų prezidentų galios ir vaidmens vis dar kyla diskusijų. Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau:….. Skaityti daugiau
