Nobelio literatūros premijos laureato Josifo Brodskio (1940–1996) poezijos rinktinė, kurios vertėjas – Josifo Brodskio bičiulis poetas ir vertėjas Tomas Venclova. Dvikalbė knyga tarsi judviejų pokalbis dviem kalbomis: Brodskis „kalba” rusiškai, o Venclova ̇jo eiles „skaito” lietuviškai. 14 eilėraščių – tiek Tomas Venclova iki šiol yra išvertęs – originalo ir lietuvių kalbomis (jie gana ilgi, o kai kurie primena….. Skaityti daugiau
Knygos
Poetinis traktatas su mano komentarais
Iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo (1911–2004) vieno svarbiausių kūrinių „Poetinis traktatas“ dvikalbis leidimas. Greta originalo teksto lenkų kalba pirmąkart skelbiamas Tomo Venclovos vertimas į lietuvių kalbą. Poema parašyta ir publikuota 1955–1957 metais, kai Miłoszui tebuvo 45-eri, o komentarai – 2000–2001 metais, kai jam jau buvo 90. Išsamius komentarus Miłoszas parašė poemos leidimui anglų kalba JAV….. Skaityti daugiau
Aviacinės ryšio sistemos
Pagrindinis orlaivių pilotavimo tikslas yra saugus skrydis. Kasmet daugėjant skrendančių orlaivių, lakūnai turi laikytis nustatytų skrydžio trajektorijos tikslumo reikalavimų, kad išvengtų pavojingo orlaivių suartėjimo ore. Orlaivyje yra visos skrydžiui reikalingos ryšio ir navigacijos sistemos, lakūnai privalo gebėti jas naudoti. Saugūs ir ekonomiški skrydžiai galimi tik lakūnams turint patikimą ir kokybišką ryšį su skrydžių valdymo centrais…… Skaityti daugiau
Oderis
Debiutinis rašytojo Dainiaus Vanago romanas „Oderis“ nukelia į netolimą ateitį. Vidurio Europoje įsikūręs fiktyvus miestas nusprendžia apsitverti ir įsileisti tik tuos, kurie gali būti naudingi. Kitus negailestingai išmeta už sienos. Kaip matuojama nauda ir kam to reikia? Atsakymai įtraukiančioje distopinėje istorijoje. Nusikelkime kelis dešimtmečius į ateitį. 2050-tieji. Pasaulis pasikeitęs. Populiacija neregėtose aukštumose. Į Europą plūsta dar daugiau….. Skaityti daugiau
Katarinos kodas
Populiarus norvegų rašytojas Jørn Lier Horst tęsia seriją apie lietuvių skaitytojams jau pažįstamą tyrėją Viljamą Vistingą. „Katarinos kodas“ – puikus skandinaviškų detektyvų pavyzdys. Tai tamsi, atmosferinė istorija, kuriai netrūksta įtampos, netikėtų siužeto vingių ir paslapčių. Prieš dvidešimt ketverius metus dingo Katarina Haugen. Ji paliko vyrą Martiną, tarsi kelionei supakuotus daiktus, paruoštus pusryčius ir keistų skaičių prirašytą raštelį…… Skaityti daugiau
Mums reikia vado?
Lietuvos prezidento institucija formavosi per trisdešimt Nepriklausomybės metų, bet dėl mūsų prezidentų galios ir vaidmens vis dar kyla diskusijų. Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau:….. Skaityti daugiau
Stasys Vainalavičius
Stasys Vainalavičius – vienas tarpukario Lietuvos dokumentinio kino pradininkų. Kino operatorius ir režisierius. Kino juostoje užfiksavo daug reikšmingų mūsų atsikūrusios valstybės gyvenimo akimirkų. Talentingas „smetoninės” epochos dokumentikos kūrėjas buvo gerai vertinamas kino ekspertų, spaudos darbuotojų. S. Vainalavičius, kalintas nacių ir bolševikų kalėjimuose bei lageriuose, ignoruotas sovietinės valdžios, nepalūžo – jis sulaukė nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Buvo….. Skaityti daugiau
Bela Blu
Šiuolaikinis meilės romanas gali būti ne tik romantinis ar erotinis, bet ir psichologinis, mistinis, net fantastinis. Esama ir tokių, kurie pasižymi visomis šiomis ypatybėmis. Septintoji Indrės Jonušytės knyga „Bela Blu” yra būtent toks įvairiapusis literatūros kūrinys. Įdomi ir pavykusi realaus ir irealaus plano dermė. Žmonių santykiai plėtojami psichologiškai ir įtikinamai. Itin sodriai perteikiamas Graikijos koloritas. Indrė Jonušytė: „Šįkart dalinuosi nenuspėjama….. Skaityti daugiau
Migracijos
„Gyvūnai miršta. Netrukus čia liksime vieni.“ Franė Stoun visad buvo iš tų, kurios geba mylėti, bet negali pasilikti. Viską palikusi praeityje, išskyrus savo paukščių sekimo įrangą, ji atvyksta į Grenlandiją, kad leistųsi į ilgą kelionę iki pat Antarktidos – paskui vienintelę likusią poliarinių žuvėdrų koloniją pasaulyje, paskui ilgiausią ir galbūt paskutinę jų migraciją. Įkalbėjusi laivo….. Skaityti daugiau