Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 20 d. (penktadienį) Centriniuose rūmuose ir skyriuose lankytojus aptarnausime iki 17 val.
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražaus švenčių laukimo!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Gruodžio 20 d. (penktadienį) Centriniuose rūmuose ir skyriuose lankytojus aptarnausime iki 17 val.
Gruodžio 23 d. (pirmadienį) ir gruodžio 31 d. (antradienį) biblioteka dirbs iki 18 val., švenčių dienomis gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – nedirbs.
Gražaus švenčių laukimo!
Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis — neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis….. Skaityti daugiau
Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną. Lilė Kampanelo irgi puikiai….. Skaityti daugiau
Dvi valandos pranykti. Skaitmeninių technologijų vunderkindo bendrovė „Fusion“ teigia galinti susekti bet ką visame pasaulyje. Bet ar jos priemonės tikrai suveiks? Viena galimybė pabėgti. Kiekvienam projekto dalyviui duodamos dvi valandos „tapti nuliu“ – dingti iš sekimo sistemų akiračio – ir trisdešimt dienų išsisukti nuo jį gaudyti pasiųstų, technologiškai itin pažangių medžiotojų komandų. Bet kuris iš….. Skaityti daugiau
1987-ieji. Sakartvele stiprėja nepriklausomybės reikalaujantys balsai, šalis grimzta į chaosą, o pačiame Tbilisio centre, namuose tarp drėgnų sienų ir ūksmingų medinių balkonų, auga keturios merginos. Tai laisvės trokštanti Dina, protinga, bet uždara Ira, romantikė Nenė ir jautri Keto, kurios lūpomis ir pasakojama ši istorija. Nepaisant skirtumų, merginų draugystė tvirta ir nepalaužiama. Jos nepaveikia nei jaunystės….. Skaityti daugiau
Belamei Liston buvo vos dvylika, kai per baisų uraganą buvo nužudyta jos vyresnioji sesuo Suzana. Viesulas sunaikino visus įkalčius ir iš Belamės atminties ištrynė tikruosius tos dienos įvykius. Praėjus aštuoniolikai metų Belamė parašo sensacingą romaną, paremtą sesers nužudymo istorija. Saugodama šeimos ramybę, ji prisidengia pseudonimu, tačiau vienas žurnalistas atkapsto ir paviešina tikrąją Belamės pavardę. Mergina….. Skaityti daugiau
Šlovingasis tarpukario laikotarpis, Lietuvos aukso amžius ir Kauno, kaip Lietuvos Respublikos sostinės, suklestėjimas – šis nuostabus albumas atveria vartus į art deco pasaulį, kerintį meile grožiui ir dėmesiu net smulkiausioms detalėms, kurių kiekviena pasakoja savo istoriją. Leiskitės užvaldomi art deco magijos, iš naujo atraskite nenušlifuotą Lietuvos deimantą Kauną ir žvilgtelėkite į turtingą šio miesto sielą, atskleistą kostiumologės Tairos Milušauskaitės kruopščiai….. Skaityti daugiau
Dienos šviesą išvydusi A.Kriščiūno knyga „Paveikslai ir istorijos“ sveria beveik du kilogramus. Ir nieko keisto – ši į save sutalpino visus įspūdingiausius per dešimt metų tapytus Algio paveikslus, parašytus tekstus, eilėraščius ir filosofines mintis.
Ši knyga „Lietuvos kinas: laiko slenksčiai, raidos ženklai“ – retrospektyvus žvilgsnis į kino Lietuvoje istoriją nuo pirmojo viešo seanso Vilniaus botaniko sode 1897 metais iki mūsų dienų. Tai daugelio autorių kino kritikos esė rinkinys, kuriame kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardinti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė.
Lietuvos kraštovaizdį su dominuojančių žemės ūkio naudmenų fone išsimėčiusiais įvairaus dydžio miškų masyvais, hidrografiniu tinklu ir urbanistine infrastruktūra lėmė daugelis gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Jie dabartinės Lietuvos teritorijoje jau istoriniais laikais suformavo Dainavos, Gaižiūnų-Rumšiškių, Kapčiamiesčio, Karšuvos, Kazlų Rūdos, Labanoro-Pabradės, Lavoriškių-Nemenčinės ir Rūdninkų didžiagires – aštuonis didžiausius Lietuvos miškų masyvus, kurie sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos….. Skaityti daugiau
