Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Čia tavo biblioteka!
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Norėdami rezervuoti Individualaus ir grupinio darbo erdvę, spauskite ČIA
CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Norėdami rezervuoti Individualaus ir grupinio darbo erdvę, spauskite ČIA
Žmogžudystė, kuri pakeitė pasaulį… ,,Paskutinės Džono Lenono dienos” – 17 savaičių New York Times bestseleris apie garsiausią XX a. roko žvaigždę. 1980-ųjų gruodžio 8-oji. 4 šūviai, kurie pakeitė istoriją. Tą dieną pasaulis neteko Johno Lennono – garsiausios XX a. roko žvaigždės, ištisos epochos simbolio. Tą pačią dieną niekam nežinomas Markas Davidas Chapmanas tapo nekenčiamiausiu žmogumi pasaulyje…… Skaityti daugiau
Vytautas Kavolis (1930–1996) – sociologas, kultūrų ir civilizacijų istorikas, Pitirimo Sorokino ir Talcotto Parsonso mokinys ir asistentas Harvardo universitete, ilgametis Dickinsono kolegijos profesorius, Tarptautinės lyginamųjų civilizacijų studijų draugijos – ISCSC – prezidentas, Amerikos sociologų asociacijos sekretorius, Santaros-Šviesos organizacijos kūrėjas ir lyderis, „Metmenų” žurnalo redaktorius, angliškai ir lietuviškai rašytų monografijų autorius. ,,Laisvės kultūra” – 1991-aisiais Kavolio sumanyta, anuomet….. Skaityti daugiau
Ne vienas iš mūsų norėtų pasikeisti – mažiau nerimauti, galbūt numesti svorio, būti atviresni megzdami asmeninius santykius ar ryžtingesni darbe. Tačiau bet kuris svarbus pokytis neretai būna sudėtingas, reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų. Anot dr. Gabijos Toleikytės, „dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla tada, kai nepripažįstame tikrovės ir planuojame pagal tai, kokie norėtume būti, o….. Skaityti daugiau
Dažnai tenka girdėti, kad mergaitėms prasčiau sekasi tikslieji mokslai. Kad moterys – lyg užsuktos melagės, šį amatą įvaldžiusios geriau nei kitos lyties atstovai, bent iki susiduriant su reikšmingomis piniginėmis aferomis – čia estafetę, regis, perima vyrai. Arba kad vyrai ne tokie jautrūs ir empatiški kaip tariamos jų oponentės. Kad jie labiau mėgsta rizikuoti, o moterys….. Skaityti daugiau
Monografijos ,,Vidurinės grandies vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste” pirmajame skyriuje pateikiama teorinė VG vadovų saviugdos analizė trimatėje organizacijos, grupės ir individo lygmenų perspektyvoje; antrajame skyriuje aprašoma empirinio tyrimo metodologinė prieiga, atskleidžiant tyrimo strategijos esmę, taikytus metodus ir detalią tiriamojo proceso eigą ir logiką, įskaitant tyrimo dalyvių charakteristikas; trečioje dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai ir interpretacija apie VG….. Skaityti daugiau
„Nagrinėdama paklusnumą kaip Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinę laikyseną XIX a. antrosios pusės Lietuvoje, pirmiausia suvokiu, kad mano tyrimo objektas pačia plačiąja prasme – žmonės, Romos katalikų dvasininkai. Tai šimtai Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijų kalendoriuose surašytų vardų ir pavardžių. Žinomi ir nežinomi, garsūs ir tylūs. Jų paklusnumo patirtys Romos katalikų dvasininkų rengimo institucijose, o vėliau….. Skaityti daugiau
Triumfas, nuosmukis, galiausiai – žmogaus išlikimas ir pergalė prieš visas negandas. Herbertas Werneris – vienas iš nedaugelio povandeninių laivų vadų, kurių įgūdžiai, drąsa ir neįtikėtina sėkmė padėjo išgyventi iki pat karo pabaigos. Įspūdingai ir šiurpiai aprašomi tie baisūs sunaikinimai, kuriuos sugebėjo surengti vienas nedidelis povandeninis laivas, susidūręs su laivų konvojais Atlante. Vis dėlto, kai Sąjungininkai….. Skaityti daugiau
Šalia tradicinių trijų galių valstybėje egzistuoja ketvirtoji – ginkluota galia, kurios tikslas saugoti ir ginti valstybę. Norėdamos kuo ištikimesnių ir efektyvesnių karinių pajėgų, demokratijos riboja karių politines teises ir formuoja profesinę nuostatą tarnauti valstybei, o ne politinei jėgai ar autoritetui. Tai – viena svarbiausių karininkų korpuso efektyvumo sąlygų. Kuo ji tvirtesnė, tuo valstybė saugesnė. Tarpukario….. Skaityti daugiau
Monografijoje tiriama privati Radvilų Kėdainių valdos visuomenė ilgo laiko periodu (XV–XVIII a.). Išanalizuota valdos struktūra, didžiausias dėmesys skirtas institucinėms erdvėms (dvarui-miestui-kaimui) ir socialinėms struktūroms (nuo dvaro pareigūnų, miestiečių iki bažnytinių bendruomenių, etnokonfesinių, profesinių grupių). Buvo atskleistos lokalinės bendruomenės sąsajos su bendresniais LDK procesais ir struktūromis. Darbe pasiremta išlikusiu labai gausiu, įvairiose šalyse saugomu kėdainietiškų šaltinių masyvu….. Skaityti daugiau
