Laike tarsi užmigusiame Bario kvartale auganti Marija kiekviename žingsnyje susiduria su prietarais ir patriarchalinėmis tradicijomis. Skurdas ir nepritekliai vargina žmones, pyktis ir agresija, nors ir slepiami po padorumo kaukėmis, yra nuolatiniai jų gyvenimo palydovai.

Nedidukė tamsaus gymio mergaitė augdama su dviem vyresniais broliais įdėmiai stebi savo ūmaus tėvo ir nuolankios motinos santykius, paženklintus smurto, kančios, meilės ir graužaties. Dėl įžūloko būdo užsitarnavusi Piktavalės pravardę, Marija jaučiasi tarsi įklimpusi laike. Jos gyvenimą praskaidrina tik draugystė su klasės draugu Mikele. Ilgainiui švelnūs broliški jausmai perauga į meilę, bet rimtesniems santykiams kelią užkerta Marijos tėvas, nenorintis matyti savo dukros didžiausių senojo Bario nusikaltėlių sūnaus draugijoje. Regis, karšta jaunų žmonių meilė turėtų padėti jiems ištrūkti iš šio užburto rato, bet senojo pasaulio gniaužtai yra pernelyg tvirti.

„Padorios šeimos istorija” – tai romanas, kurį skaitant neįmanoma likti abejingam. Tai istorija apie įvykius, siejančius Mariją su nugludintomis per amžius taisyklėmis ir papročiais, su tėvu, turinčiu daugiau teisių į dukrą nei pareigų jai, mergaitei, nieko negalinčiai tikėtis iš kvartalo, kuriame gimstama ir mirštama įsikibus tradicijų.