Vaclovas Paketūras (1928−2018) – Lietuvos muzikologijos pasaulyje visiems puikiai žinoma asmenybė: pedagogas, muzikologas, kompozitorius, aktyvus kultūros gyvenimo dalyvis ir visuomenininkas. Profesoriaus gyvenimas savaip įrėmina XX amžiaus permainas Lietuvoje (vaikystė Nepriklausomoje šalyje, II pasaulinis karas, mokslai ir pirmieji darbai sovietmečiu, atgauta Nepriklausomybė ir naujų galimybių ribos). Įvairialypė Paketūro veikla ir kūryba tiesiogiai atspindi tai, kas vyko įvairiais Lietuvos kultūrinio gyvenimo periodais, kur jis išliko ištikimas moralinėms vertybėms (niekada nebuvo partinis), o kur kartais ir pasiduodavo (dalis kūrybos). Bet asmenybės brandą išduoda tai, kad Paketūras niekada nesigėdijo to, ką kūrė ir kuo užsiėmė – buvo didžiulis muzikos teorijos autoritetas, kolegų pagalbininkas, veiklų ir naujų kūrybinių gairių liaudies instrumentams iniciatorius ir t. t. Beveik visą savo gyvenimą susiejęs su dabartine Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Profesorius ugdė bene visus kompozitorius ir muzikologus, puoselėjo jiems ne tik studijų žinias, bet ir pareigingumo, tvarkos ir disciplinos pagrindus. Savo neįtikėtinai gausios veiklos baruose Profesorius rado laiko ir dar vienai sričiai, kuri jį tiesiogiai siejo su vaikyste ir meile žemei – sodininkystei.

Ši knyga – tik prisilietimas prie šios daugialypės asmenybės. Leidinį sudaro mokslo studija, skirta Paketūro kūrybos ir veiklų apžvalgai, biografija, ryškiausios publikacijos, savu laiku skirtos Profesoriui, keli paties Paketūro straipsnių šrichai, draugų, bendradarbių bei buvusių studentų prisiminimai, gausūs priedai.