Nuo šiandienos iki to neišvengiamo momento tu turi puikią galimybę pranokti viską, ką laikei savimi.
Gali būti mylinčiu, atlaidžiu, drąsiu, aistringu, atsidavusiu, supratingu, sėkmingu, kūrybingu žmogumi, kol tavo laikas šioje Žemėje baigsis.
Gali žvelgti tave supantiems žmonėms į akis ir būti žmogumi, kokiu visada norėjai būti. Tikruoju savimi.
Visa kita tik nusiskundimai.
Velniop praeitį, drąsiai realizuok ateitį, ženk žingsnį ir imkis veiksmų. Susitvarkyk su savimi.
Valdyk savo gyvenimą, priimk tai, kas buvo, valdyk jo kryptį ir tai, ką turi padaryti, kad kasdien pažadintum save ir darytum tai, kas įmanoma.
Ateitis čia. Ką, po galais, ketini dėl jos padaryti?
– Kas slypi kiekvieno žmogaus šerdyje?
– Mėšlas.
Tikėjaisi kokio nors „Naujojo amžiaus” stiliaus metafizinio atsakymo apie laisvą dvasią, senovės miškų esybę ar tolimų žvaigždžių dulkių daleles, aplietas pasakiškos energijos srove?

Atmetus visą pozityvumą ir viltis, aiškiai rodo, kad po paviršiumi slypi visiškai kitoks gyvis, visas tas pokalbių mėšlas, jei nori, kažkas ne tokio galingo ar paguodžiančio, kaip mieliau tikime. Ne kažkas blogo ar nedoro, o greičiau ciniško, suvaržyto, pasikartojančio, galiausiai nesuteikiančio pasitenkinimo.

Dalykai, kurie griauna gyvenimą. Tiksliau sakant, jį žlugdo.
Rašydamas šią knygelę, siekiu pagaliau išvilkti į dienos šviesą ir perkeisti visą tą mėšlą, žlugdantį tavo gyvenimą.

Taigi, jei esi pavargęs, sukrėstas, persidirbęs, nemylimas, įstrigęs, dvejojantis, be pinigų, nuobodžiaujantis, išsigandęs, įtarus, piktas, pernelyg susirūpinęs, pernelyg analizuoji, stokoji pasitikėjimo savimi, eini netinkamu keliu ir ne ta kryptimi, pasiekei dugną, įklimpai praeityje, nerimauji dėl ateities, viskuo nusivylei, negali atleisti arba tiesiog įstrigai užburtame rate, tuomet aš esu vyrukas, kurio tau reikia, ir šie puslapiai skirti būtent tau.

Ne, labai rimtai, jie skirti tau. Ne tik perskaityk juos, bet ir pasinaudok!

Kol nepradėjai galvoti, kad bruku dar vieną „pozityvaus mąstymo” klišę, kai ką išsiaiškinkime.

Yra priežastis, kodėl ne visiems, norintiems atsikratyti viso mėšlo, pasiteisina patarimas tiesiog pakeisti vidinį monologą, renkantis frazes „aš pakankamai geras”, „aš pakankamai protingas”, „aš esu mylimas”, „galiu tai padaryti”.

Šio požiūrio problema ta, kad jis nepadeda įvardyti viso to šlamšto. Būdamas vienoks, tu negali įveikti problemų taip, kaip tau nepriimtina. Negali išvengti paties proceso. Emociškai tai tolygu prieš atvykstant draugams sušluoti negyvus tarakonus po kilimėliu. Žinoma, iš pažiūros viskas puiku, bet širdyje tu žinai, kad tie tarakonai tebėra.

Ši knyga padės pažvelgti po tuo kilimėliu. Atskleisti tuos paslėptus emocinius tarakonus ir išsilaisvinti, iš tikrųjų būti savimi, o ne apsimetinėti. Be abejo, savo emocinę būklę gali pakeisti veikdamas, per procesą, kurį pristačiau savo pirmoje knygoje „Atsp*sk nuo savęs” , tačiau bendras vardiklis yra kalba.
Jei dabar skaitydamas mintyse svarstai, kaip visa tai tinka sutuoktiniui, tėčiui, viršininkui, pusbroliui ar buvusiajai (arba buvusiajam), nepagavai esmės.