2000 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, kuriame dėl technologijų pokyčių atsiradusios naujos veikos kriminalizuotos ir nebelaikomos kitų veikų sudedamąja dalimi, atsirado sąlygos nacionaliniu lygiu analizuoti nusikalstamas veikas, pažeidžiančias elektroninių duomenų ir informacinių sistemų konfidencialumą.

Monografijoje „Nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje: elektroninių duomenų ir informacinių sistemų konfidencialumo apsauga baudžiamojoje teisėje” yra tiriama viena iš Baudžiamojo kodekso XXX skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui rūšių – nusikalstamos veikos elektroninių duomenų ir informacinių sistemų konfidencialumui, taip pat jų baudžiamojo teisinio vertinimo problemos. Stengiamasi ieškoti tokių nusikalstamų veikų ištakų, jų sisteminimo galimybių, atskyrimo nuo kitų panašių veikų kriterijų.