Tie senieji draugai kažką turi, mąstė ji, tam tikrą supratingumo gylį, kokio tu niekad nepasieksi su vėliau susirastais draugais. Žmonės, pažinoję tave kai dar tik mokeisi save pažinti, turi susidarę sąžiningesnį vaizdą.

Po staigios Andžės Osborn mirties keturi jos draugai susirenka išklausyti mirusiosios testamento. Nelaimė iš naujo suveda kaip diena ir naktis skirtingus universiteto laikų kambariokus – prie stalo susėda klajūnišką gyvenimo būdą pasirinkęs Tigras, stabilumą ir komfortą vertinantis Leonas, pragmatiška, vien darbu gyvenanti Megė. Prie jų prisijungia Houpė – nauja Andžės bičiulė, apie kurią trijulė iki šiol žinojo tik iš nuogirdų.

Kiekvieno iš susirinkusiųjų gyvenimai apsiverčia aukštyn kojom. Paskutinis Andžės prašymas sukviestiems draugams – pratęsti, ką pradėjusi, ir užauginti jos paauglę dukrą.

Nauji globėjų vaidmenys suburia gedinčiuosius ir verčia prisiminti, kokią vietą jų gyvenimuose užėmė nutrūktgalviška Andžė. Į paviršių ima lįsti neišsipildžiusios meilės, pamirštos jaunystės svajonės, nerealizuotos karjeros galimybės. Pamažu ima atrodyti, kad netikėtas Andžės testamentas – ne kas kita, kaip gerai apgalvotas planas.