Tai nauja autorės Birutės Mar knyga, pasakojanti apie į Žemę atkeliavusį vaiduokliuką Naktuką. Herojus patenka į ypatingą Muzikos miestą, kur nuo ryto iki vakaro netyla muzikos garsai. Čia susipažįsta su jo gyventojais – garbinga ponų Bachų šeima, gražuole soliste Ofelija, teatro sargu Horacijumi, storule ledų pardavėja, vieniša seneliuke, šunyte Tutse ir kitais. Žmonės vaiduokliukų nemato, tad smalsusis Naktukas gali slapčia stebėti jų pasaulį…

„Kada nors gimsiu žmogumi… Tada išmoksiu groti smuiku. Arba parke dalinsiu visiems ledus. O gal – visą gyvenimą važinėsiu riedlentėmis ir supsiuosi ant sūpuoklių. Arba ne, geriau išmoksiu dainuoti, kaip gražuolė Ofelija… Arba… “ Žmonių gyvenimai tokie skirtingi. Naktukas taip norėjo juos visus patirti. Išragauti lyg daugybę porcijų įvairiausių skonių ledų. Avietinių, šokoladinių, karamelinių, žemuoginių, mėtinių…“

„Naktukas“  – Kūrybos studijos Solo leidžiamos serijos „Birutės Mar knygų vaikams biblioteka” knyga (iliustravo žinoma dailininkė, grafikė Kristina Norvilaitė).

Apie knygos sukūrimą pasakoja Birutė Mar:
“Kai buvau mažytė, močiutė pripasakodavo visokiausių baisių istorijų. Ji knygoje skaičiusi, kad laumės pagrobia vaikus. O bildukai gali viską išnešti iš namų… “Kiekvieną naktį, kai užmiegam, į mūsų kambarį įslenka toks… velnias…” – tikino ji. “Velnias?! Su ragais?” – pašokau iš nuostabos. “Na toks… gal ir ne velnias, gal be ragų, – močiutė turbūt pamanė, kad pernelyg mane išgąsdino, – toks… gal vaiduoklis. Atsisėdęs prie stalo, jis viską užrašo, ką per dieną padarėm – gera ir bloga. Visas mūsų nuodėmes!” – paslaptingu balsu pridūrė ji.
Sykį nubudusi, tamsoje išvydau keistą būtybę – tarsi palinkusį virš stalo baltarūbį žmogutį. “Močiute, matau jį!!!” “Ką, ką matai? Kas atsitiko?” – sumurmėjo ji pro miegus. “Jį… vaiduokliuką… baltą… Jis kažką rašo!” – šnabždėjau, negalėdama patikėti. “Neišsigalvok, jokių vaiduoklių NĖRA”, – močiutė apsivertė ant kito šono, nė nepakėlusi akių. „Bet kaipgi NĖRA? – supykau, – juk pati sakei!“… Rytą nei močiutė, nei mama su tėčiu manimi nepatikėjo. Keista, kad kiti netiki tuo, ką iš tikrųjų matei.
Nuo tada žinojau, kad Žemėje esama neregimų būtybių. Kartais jos ima ir pasirodo… Kai užaugau, prisiminiau šitą vaikystės istoriją ir parašiau šią knygą. Pavadinau vaiduokliuką – NAKTUKU”.