Tai jaudinantis pasakojimas apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę. Jis nukelia į praėjusio amžiaus Havajus, į vieną iš salų – Molokajį. Knygoje tikroviškai ir įtaigiai aprašytas mažai kam žinomas kasdienis gyvenimas raupsuotųjų kolonijoje ir skaudūs istoriniai įvykiai.

Septynmetė Reičelė Kalama su šeima gyvena Havajuose ir svajoja nukeliauti į tolimus kraštus kaip jos tėtis jūreivis. Deja, svajonės sudūžta, kai vieną dieną ant jos odos atsiranda rausva dėmelė. Reičelė atskiriama nuo šeimos ir išsiunčiama į raupsuotųjų koloniją Molokajo saloje. Nors mergaitė pasmerkiama mirčiai, jos permaininga ir nenuspėjama gyvenimo kelionė tik prasideda

Tai nuostabus pasakojimas apie Molokajį, įtaigiai perteikiantis vietos papročius ir atskleidžiantis rojų primenančios gamtos grožį. Tačiau sykiu tai istorija apie nepaprastą žmogaus dramą, kupiną tragiškų įvykių, netekčių ir nepalaužiamo ryžto gyventi. Nors Reičelės gyvenimą temdo liga, atskirtis, neteisybė, ji nepraranda gebėjimo džiaugtis, drąsos ir orumo. Ji tarsi atstovauja tiems tūkstančiams žmonių, kurie buvo atplėšti nuo šeimos, izoliuoti nuo visuomenės dėl gydytojų tamsumo ir prietarų. Tai istorija apie viltį ir dvasios stiprybę.

„Alano Brennerto knygoje susipina Kalaupapos istorija, havajietiški padavimai ir papročiai… Tai istorija apie žmones, nors ir daug ko netekusius, Molokajyje netikėtai atradusius naują šeimą ir bendruomenę.“
Chicago Tribune

Iš anglų kalbos vertė Renata Valotkienė