„Turiu trapią viltį, kad šių puslapių paskaitymas ar bent pavartymas kažkam padės susidėlioti mintis, pasiūlys idėjų, leis suprasti naujus dalykus, ką nors gal netgi įkvėps didesnėms ambicijoms ar tiesiog pradžiugins. Norėjau papasakoti, kaip veikia miestas – kaip realiai vyksta pokytis, ir kodėl kartais įvyksta susimovimai”, knygoje „Meras ir miestas” prisipažįsta Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Mintis, kad savo patirtį – gerą ir blogą – bei įžvalgas reikia sudėti į knygos formatą, kilo jau prieš dvejus metus, kai galutinai apsisprendžiau, kad nesieksiu trečiosios mero kadencijos. Juk per savo karjerą nemažai išmokau apie miestą, vadovavimą, kaip ir iki politinės karjeros vis dar mėgstu rašyti, analizuoti, atkapstyti dalykus, kurie ne visada matomi iš pirmo žvilgsnio. Tikiu, kad pradžioje būna žodis ir nuo žodžio prasideda veiksmas, kuris jau gali pasaulį padaryti geresne vieta”, – sako R. Šimašius.
„Kalbuosi su kuo įvairiausiais žmonėmis – iš įvairių sričių, įvairaus santykio su manimi. Tačiau visi pašnekovai turi keletą nuostabių savybių – protingi, atviri, o svarbiausia – patys kuriantys miestą. Ačiū jiems už tai, kad sutiko šiam nuotykiui, kad išgelbėjo nuo monologo žanro. Nes juk miestas nėra monologas, jis yra sąveika ir pokalbiai”, – knygos įvade prisipažįsta R. Šimašius.
Į improvizuotą R. Šimašiaus pokalbių saloną užsuko ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, žurnalistas bei laidų vedėjas Andrius Tapinas, istorikas Norbertas Černiauskas, filosofas Viktoras Bachmetjevas, Rygos meras Mārtiņš Staķis, architektė Gilma Teodora Gylytė, ekonomistas Aivaras Abromavičius, MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė, Tauragės meras Sigitas Mičiulis, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis, mero patarėjas komunikacijai Karolis Žukauskas, buvęs savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padėjėjas Kipras Krasauskas.
Ko trūksta miestuose? Kodėl taip sunku inicijuoti ir įgyvendinti pokyčius? Kas yra pokyčių varikliai, o kas – didžiausi stabdžiai. Kodėl sunku priimti permainas? Kaip viskas vyksta iš tikrųjų? Kokia politikos kaina? Kaip įmanoma viską aprėpti? Kas yra sėkmės receptai, o kas – nesėkmių priežastys? Ar mūsų visuomenėje dar glūdi sovietizmo? Kuo ir kaip pasitikėti?
