Mala, kalinė 19880, vos išlipusi iš gyvuliams skirto traukinio, supranta atsidūrusi pačiame pragare. Ilgainiui tapusi SS vertėja, ji tuo naudojasi, kad išgelbėtų kuo daugiau gyvybių, slapčia perduodama duonos riekelių alkstantiesiems.

Edekas, politinis kalinys 531 – stovyklos senbuvis. Buvęs laivybos mokyklos kadetas atrodo kaip visi: vilki dryžuota pižama, jo galva nuskusta. Tačiau iš tiesų šis vyras priklauso pogrindžio kovotojams ir rezga pabėgimo planą.

Mala ir Edekas pateko į koncentracijos stovyklą vien dėl to, kad yra šio pasaulio gyventojai. Tačiau susikirtus jųdviejų keliams, gūdžią Aušvico tamsą nušviečia viltis. Edekas įtikina Malą neįmanomu – kad, nepaisant spygliuotos tvoros, kulkosvaidžiais ginkluotų kareivių ir teritoriją skrodžiančių prožektorių, jie ištrūks iš mirties stovyklos.

Pažadas duotas: jie drauge pabėgs arba drauge žus. Taip užsimezga viena gražiausių šių laikų meilės istorijų…

Malka Zimetbaum, dar žinoma kaip Mala, Aušvice atsidūrė 1942-aisiais ir, paskirta eiti vadovės padėjėjos bei vertėjos pareigas, dirbo stovyklos administracijoje. Ši pozicija suteikė jai nemažai privilegijų, tačiau kitaip nei daugelis privilegijuotųjų kalinių, kuriems rūpėjo tik užsitikrinti savo pačių gerovę, visaip stengėsi padėti kitiems. Pamilusi Edeką (tikr. vardas Edwardas Galińskis), Mala sutiko bėgti kartu su juo ir tapo pirmąja moterimi, ištrūkusia iš Aušvico–Birkenau koncentracijos stovyklos.