Nadjos Sumanen romane „Linkėjimai – Zebrė“ pasakojama apie šešiolikmetę Iris. Mergaitei iš turtingos šeimos lyg ir viskas sekasi – ji gerai mokosi, lanko mėgstamus baleto užsiėmimus, bet į gyvenimą žiūri skeptiškai, net abejingai. Ji tartum apsipratusi su tėvų tarpusavio nesutarimais ir nemeile, brolio Kimio priklausomybe nuo narkotikų, bendraamžių tuštybe ir dėl to visai nesijaudina. Bet uždaro būdo mergaitei vis sunkiau prisiversti iš ryto susiruošti į mokyklą, ji ima praleidinėti pamokas. Patekusi pas atsainią psichologę, visai nusivilia, užsisklendžia ir net įpranta žalotis.

Fiziniu skausmu ji malšina širdgėlą ir beprasmybės jausmą. Vieną sykį peiliukas susminga per giliai. Išaiškėja Iris paslaptis. Tėvai atrodo sukrėsti. Tėtis supranta, kad mergaitė per mažai bendrauja su šeima, ir stengiasi geriau ją pažinti. Netikėtai Iris randa seną tėčio fotoaparatą ir susidomi kitokiu pasauliu – ramesniu, paprastesniu, nespalvotu. Pasikeičia jos požiūris į tai, kas vyksta šalia. Fiksuodama aplinką mažomis dalelėmis, Iris ima suprasti, kad pasaulis nėra ir negali būti tobulas, kad grožis slypi ir ten, kur daug kas jo neįžvelgia.