Šimtmečiais lietuvių vaikams nuo mokyklos buvo kalama į galvas: lietuviai turi vieną vienintelį karalių – XIII a. gyvenusį Mindaugą. O kas buvo visi kiti – pagoniškieji ir katalikiškieji – Lietuvos valdovai? Nė nesusimąstytume – žinoma, kad didieji kunigaikščiai. Tačiau ar iš tiesų?

A. Bučys įsitikinęs: nusenęs aiškinimas apie „vienintelį Lietuvos karalių“ prieštarauja pirminių istorinių šaltinių faktografiniams duomenims. Slaviškuose (rusų ir lenkų) šaltiniuose lietuvių valdovams taikomi slaviški kunigaikščių titulai – įvairūs, bet visada žemesnio rango nei caro, imperatoriaus arba karaliaus. Tuo tarpu Vakarų ir Šiaurės Europos šaltiniuose iki XV a. pr. lietuvių valdovai vadinti karališko rango titulais.

Laikantis Vakarų Europos tarptautinės tradicinės monarchų titulų hierarchijos A. Bučio istorinio žinyno „Karaliai ir karalienės” pirmoje knygoje aptariama XIII a. Mindaugaičių dinastija ir pagoniškosios Lietuvos Gediminaičių dinastija Lietuvoje XIV a.