Tvirtumas, pamaldumas ir nevaržomos ambicijos. Valdovės, be kurių nebūtų Abiejų Tautų Respublikos.

Žemyną siaubia maras, kokio žmonija dar neregėjo. Tai laikai, kai žlunga galingiausios dinastijos. Epochai reikia tikrų herojų – moterų, gebančių padėti naujos imperijos pamatus.

Be Jadvygos Kališietės nebūtų buvę karalystės. Kai jos vyrą, karalių Vladislovą Lokietką ištrėmė iš šalies, jai teko tęsti kovą už dinastijos išlikimą. O kai priešas Krokuvoje jau stovėjo prie Vavelio vartų, ji asmeniškai vadovavo paskutiniajam Piastų bastionui.

Vladislovo Lokietkos dukra Elžbieta nesiglaudė jokio vyro šešėlyje. Gindama šeimą nuo ginkluoto pamišusio pasikėsintojo, ji neteko daugumos vienos rankos pirštų. O mirus jos broliui, karaliui Kazimierui Didžiajam, būtent ji tapo paskutiniąja karalystės viltimi. Ir vienintele Lenkijos istorijoje moterimi, kuri niekam neperleido nė trupučio savo valdžios.

Jadvyga Anžujietė, pirmoji Vladislovo Jogailos žmona, paveldėjo ne tik savo prosenelės vardą, bet ir sielos tvirtumą. Ją paskelbė karaliumi, tikėdamiesi, kad ji bus bevalė marionetė. Bet būtent Jadvyga pramynė kelią į Abiejų Tautų Respublikos galybę.