Religijotyrininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus sisteminė studija „Lietuvių religija ir mitologija“ tapo viena iš labiausiai pamėgtų šaltinių daugeliui besidominčių lietuvių, baltų kultūra ir religija.
Autorius, rašydamas studiją „Lietuvių religija ir mitologija“, siekė ne tik išsamiai apibūdinti, pavaizduoti atskiras mitologijos figūras, bet ir rasti vienijančius elementus, kurie tas figūras sujungia į sistemą ir baltų tikėjimą paverčia religija.
Knygoje „Lietuvių religija ir mitologija“ G. Beresnevičius rašo gyva ir įtraukiančia kalba, naujam gyvenimui prikeldamas senuosius dievus, reliktus, papročius. Remdamasis tautosakos pavyzdžiais autorius pagrindžia kartais net kiek provokuojančius teiginius ar hipotezes, jis pasitelkia ir kitų tautų – skandinavų, graikų, slavų istorijas.
Ši žymaus eseisto ir baltų religijos tyrinėtojo Gintaro Beresnevičiaus knyga pirmą kartą pasirodė 2004 metais ir sulaukė tokio susidomėjimo, kad yra perleidžiama jau nebe pirmą kartą. Jau antrąjį knygos leidimą iliustravo talentingas, ypatingu kruopštumu pasižymintis dailininkas Šarūnas Leonavičius, kurio smulkmeniškos iliustracijos dar įtikinamiau atgaivina baltiškąją dvasią ir prikelia mitus.
Šarūno Leonavičiaus piešiniai ir ofortai suteikia apčiuopiamą kūną baltiškajam pasauliui, kurį aprašo knygos autorius. Knygos iliustravimas, pasak dailininko, užtruko metus, tačiau jis tikina, kad tai tokia knyga, prie kurios dirbti galėtum visą gyvenimą. Tekstas ir vaizdas tampa vieniu, papildo vienas kitą ir prieš skaitytojo akis iškyla paslaptingas, tačiau artimas protėvių pasaulis, pulsuojantis neįtikėtina pirmykšte energija.
Gintaras Beresnevičius (1961–2006) – religijotyrininkas, etnologas, rašytojas, eseistas, humanitarinių mokslų daktaras. Vilniaus universitete studijavo istoriją, vėliau dirbo mokslinį darbą, dėstytojavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, VU Religijos tyrimų ir studijų centre, buvo VDU etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas, skaitė paskaitas Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos akademijose. Dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute Baltų kultūros skyriuje. Buvo Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkas, mokslinio žurnalo „Darbai ir dienos“ redakcinės kolegijos narys, „Naujojo židinio“ bendradarbis, „Metų“ apžvalgininkas, „Šiaurės Atėnų“ religijos skyriaus redaktorius.
G. Beresnevičius išleido 17 knygų. Jis laikomas pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autoriumi. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių. Yra pelnęs daugybę literatūrinių apdovanojimų.
Šarūnas Leonavičius – dailininkas, grafikas. Daugiausia naudoja oforto, vario raižinio technikas. Dailininkas išsiskiria ypatingu kruopštumu, atsidavimu objektui ir technika, kuri linijas paverčia kone tobulomis, apgalvotomis iki menkiausių smulkmenų.
Įspūdinga piešinių ir teksto dermė knygą „Lietuvių religija ir mitologija“ iš žinių šaltinio kategorijos perkelia į kultūros paminklo.