Nuo Klotildos tėvų gyvybes pasiglemžusios nelaimės prabėgo daugiau nei 27 metai, tačiau jai sugrįžus į gimtąjį kaimelį Korsikos saloje, praeitis sugrįžta.

1989-aisiais Klotildai buvo penkiolika. Ji – kompleksuota, užsisklendusi paauglė, išgyvenanti dėl savo kūno ir pavydžiai žvelgianti į saloje atostogomis besimėgaujantį vyresnįjį brolį bei jo kompaniją. Jos tėvų santykiai įtempti, tarp jų vis dažniau kyla konfliktai. Mergaitė visada palaiko tėvo pusę, o nuoskaudas ir pergyvenimus išlieja dienoraštyje įsivaizduojamam ateities skaitytojui.

Šeimos atostogos baigiasi nelaime: avarijoje žūsta Klotildos tėvai ir brolis, o ji per stebuklą lieka gyva. Prabėgus daug metų, 2016-aisiais, ji ryžtasi grįžti į Korsiką kartu su savo vyru Franku ir paaugle dukterimi Valentina. Moteris trokšta susitaikyti su praeitimi ir pabandyti įveikti tarp jos ir dukters atsiradusią prarają – dukros elgesyje ji atpažįsta save jaunystėje.

Klotilda saloje sutiks senuosius jos gyventojus Lizbetą ir Kasaną, savo senelius iš tėvo pusės… jai prieš akis iškils lemtingi anos vasaros įvykiai. Tačiau tai dar ne viskas – atvykus į gimtąjį kaimelį ji gaus… mirusios motinos Palmos laišką. Jis priveers suabejoti viskuo, kas vyko anuomet – Klotildos vaikystės prisiminimais, santykiais šeimoje ir įvykusia tragedija.