Tenka pripažinti, kad kunigo, teologo, filosofo, poligloto, fiziko, vertėjo, biblisto Česlovo Kavaliausko kūrybinis palikimas nėra tinkamai ištyrinėtas ir įvertintas. Dr. Jurgita Fedorinienė, asmeninė kun. Česlovo mokinė, didžiąją dalį savo akademinės veiklos paskyrė jo rašytinio palikimo susisteminimui, analizei ir sklaidai.

Šis veikalas naudingas tuo, kad jame dar kartą, ar net visiškai naujai išgirstame paties NT vertėjo, kunigo Č. Kavaliausko balsą, jo „Bendrajame Įvade į Šventąjį Raštą“, „Trumpame įvade į Krikščionybę“, „Netiesinio mąstymo teologijoje“ ir kituose tekstuose. Galime atpažinti jo mąstymo ir kalbos, bei jos reikšmės pajutimą ankstyvųjų Bažnyčios tekstų vertimuose. Kun. Č. Kavaliauskas juose išryškėja, kaip tikras Vatikano II susirinkimo dvasią pajutęs ir į jos kvietimą sugrįžti prie šaknų ad fontes atsiliepęs Bažnyčios narys ir ganytojas. Akivaizdu iš pasirinktų temų ir tekstų, kad jam svarbiausias Jėzaus Kristaus asmuo, kas ir yra krikščionybės ir jos žinios centras ir jėga. Iš paskirų tekstų matyti, kad kun. Kavaliauskas ieškojo atviros ir kartu pagarbios diskusijos teologijos ir pastoracijos klausimais. Panašu, kad dėl tuometinio sovietmečio suvaržymų, o kartu ir nesaugumo, kurį jautė ne vienas Bažnyčios, ypač dvasininkijos narys, tokia diskusija retai pavykdavo.

Dr. J. Fedorinienės dėka, tokia diskusija gali ir turėtų vykti šiandien, o tam be abejonės pasitarnautų šios knygos publikavimas.