Per pastaruosius dešimtmečius patiriame beprecedentį spaudimą tobulinti ir kurti savo kūną, kasdien vis daugiau žmonių kenčia dėl valgymo sutrikimų – nuo bulimijos iki nutukimo. Aplinka, žiniasklaida mus apibėrė idealizuoto kūno atvaizdais ir veikia taip, kad bet kokį tokio idealo neatitikimą matytume kaip problemą. Kūnas nebėra duotybė, nes daugybei žmonių tapo būtina turėti nepriekaištingą kūną.Žinomos psichoterapeutės Susie Orbach nuomone, mūsų požiūris į savo kūną tarsi veidrodis atspindi mūsų požiūrį į save: kūnas tampa vertės matu. Kūnas tapo objektu, gamybos ir komercijos vieta. Ne kūnai dabar ką nors veikia arba kuria, o mes kuriame savo kūnus.
Knygoje „Kūnai“ atskleidžiami tikrieji krizės aspektai, patariama kaip priimti save ir kaip išmokti įsiklausyti į savo kūną. Pasitelkdama naujausius tyrimus iš neuropsichologijos srities, remdamasi savo ilgamete patirtimi, Susie daugelį tokių minčių priskiria motinos ir kūdikio ryšiui, tarp jų nesąmoningai persiduodančiam nerimui. Ji atskleidžia, kokie pažeidžiami yra mūsų kūnai ir kaip lengvai mes pasiduodame įvairiai neigiamai įtakai – nuo žindomo kūdikio, jaučiančio motinos diskomfortą, iki suaugusio vyro ar moters, kurie jaučiasi nevisaverčiai žvelgdami į modelį reklamos stende.