Vokietija, 1939-ieji. Tik ant stogo mūsų niekas negali nugirsti. Kaimo žiburius praryja tamsa, o mano žvakės liepsna vos spragčioja. „Negalime leisti jiems viską iš tavęs pasiglemžti, – tariu. – Vienintelė išeitis – slėptis.“

Kai Matildos vaikystės simpatija atsiduria pavojuje, ji nė kiek nesudvejojusi paslepia berniuką savo namų palėpėje. Saugo jį nuo savo tėvų ir apačioje šmižinėjančių kareivių, paslapčia atneša valgio, o bendrauja jiedu tik šnabždėdamiesi. Ištisus mėnesius jaunuoliai leidžia žvakių šviesoje, bet kiek ilgai jie šitaip temps?

Amerika, 2018-ieji. Greisė atplėšia garstyčių geltonumo voką, ir jos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Iš senelės, kurios nepažinojo, mergina paveldėjo knygyną, esantį mažame Dachau miestelyje.

Atvykusi apsidairyti, Greisė tyrinėja išblukusias fotografijas ir ranka rašytus laiškus, ir jai prieš akis veriasi jaunos moters, pašventusios savo gyvenimą grąžinti Dachau kalinių daiktus jų artimiesiems, istoriją. Moters, kurią atplėšė nuo jos gyvenimo meilės, bet ji nė už ką nesutiko pasiduoti.

Dėliodama širdį draskančios savo šeimos istorijos detales, Greisė išsiaiškina senų seniausiai pražuvusią paslaptį apie savo pačios tapatybę. Bet ar sužinojusi tiesą dar įstengs likti, kokia buvo iki šiol?