,,Katerina” – nepamirštamas romanas, įkvėptas autoriaus vaikystės prisiminimų.

Sulaukusi aštuoniasdešimties, Katerina atsigręžia į ilgą, iššūkių kupiną gyvenimą, paženklintą pogromų prieš žydus ir Antrojo pasaulinio karo nuotrupų. Užauginta tamsuoliškoje aplinkoje paprastų valstiečių šeimoje, mergina pabėga nuo smurtaujančių gimdytojų ir bando sudurti galą su galu. Pradėjusi dirbti tarnaite Benjamino ir Rozos šeimoje, Katerina atsikrato senų stereotipų apie žydus. Ilgainiui merginą patraukia jos šeimininkų gyvenimo būdas, paslaptimi dvelkiančios tradicijos, o išpuoliai prieš šią tautą atrodo barbariški.

Deja, gyvenimas tarp priešiškai nusiteikusių tėvynainių ramybės nežada, be to, vieną po kito Katerina praranda visus mylimus žmones. Jausdama, kad yra kitokia, moteris klajoja iš vietos į vietą, nors ją vis aplanko prisiminimai apie gimtinę ir motiną. Visgi rusėnų, iš kurių kilusi, gyvenimo būdas jai rodosi atgrasus. Susilaukusi nuo žydo sūnaus, Katerina bando jį auginti pagal šios tautos papročius. Kai vaikelio gyvybė brutaliai atimama, moteris griebiasi keršto ir yra nuteisiama ilgam kalėti.

Daugybę metų praleidusi už grotų, regėjusi, į ką išvirsta neapykanta kitokiems, gyvenimo pabaigoje Katerina grįžta į vaikystės viensėdį, kad papasakotų savo istoriją ir paliudytų žydus ištikusią tragediją. Šiuose namuose, supama viso gyvenimo prisiminimų, ji pagaliau randa nusiraminimą ir trapią viltį.