Tai istorinis romanas apie imperatorės pakilimus ir nuopuolius.
Kokia iš tiesų buvo imperatorė Jekaterina II? Kokios aistros ją valdė, kaip šalį paveikė pakilimai ir nuopuoliai dėl moters, kuri negalėjo atsispirti nė vienam žaviam vyrui?
„Ji tikra Prūsijos kaizerio duktė, nes negali nė vienos nakties praleisti be kariškių, ypač be gražių kariškių.“
Rusijos valstybės kancleris, grafas Bestuževas
„Ji jaučia, kaip dar suliepsnoja širdis, papūtus pavasario vėjui, kai per dangų atkeliauja pilkųjų gervių vilkstinės, o visur miškuose ir miškeliuose išsitiesia žydrasis žibuoklių kilimas. Ji myli tokius pavasarius, ilgisi jų, nori juos apkabinti, kaip daugybę tų gražuolių, kuriuos per savo gyvenimą apkabino ir nenorėjo paleisti. Gal jai Aukščiausiasis į krūtinę įdėjo karštesnę širdį, gilesnius jausmus ir amžiną atmintį? Ką gali žinoti?“
Žavi ir meili moteris, nepaprastai išsilavinusi, gerai išmananti literatūrą, filosofiją, mokanti svetimas kalbas, sugebanti vadovauti ir valdyti galingą valstybę. Tokia buvo Jekaterina II. Bet istorija ją prisimins visų pirma dėl nežabotos aistros vyrams ir gausybės meilužių. Gerokai protingesnė už visus meilužius ir sosto medžiotojus, savo favoritus ji paversdavo vergais. Kiek buvo imperatorių ir kavalierių, bet nė vienas jų neprilygo Jekaterinai II…
„Pirmiausia esu moteris, o tik po to imperatorė.“
Jekaterina II
