Monografijoje analizuojamas karių mirčių reiškinys Lietuvos kariuomenėje tarpukariu. Plačiai nagrinėjamas dažniausiai jaunų vyrų mirtis lėmusių priežasčių spektras Nepriklausomybės karo ir taikos metu – tarpukariu. Išskiriamos kelios stambios mirčių priežasčių grupės: žuvę kautynėse, mirę nuo ligų, dažniausiai užkrečiamųjų, nelaimingų atsitikimų aukos, daug paskendimo atvejų, savižudybės. Analizuojant mirtis dėl ligų pastebėta asmens higienos, buities sąlygų, mitybos įtaka. Nelaimingus atsitikimus ir savižudybes dažnai lėmė įtempti, o kai kada net nestatutiniai karių tarpusavio santykiai, drausmės stygius, nesaikingas ir nesavalaikis alkoholio vartojimas. Taip pat išorės veiksniai – venerinės ligos, nelaiminga meilė, atsakomybės už padarytus nusikaltimus baimė.

Knygoje „Gyvenimas ir mirtis Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m.“ pateikiami gausūs statistiniai duomenys, pirmą kartą atskleidžiantys mirčių Lietuvos kariuomenėje mastą 1918–1940 m. Surinkti duomenys leidžia naujai įvertinti Lietuvos nepriklausomybės karo 1919–1920 m. intensyvumo kaitą ir Lietuvos kariuomenės patirtus nuostolius. Pristatomi žuvusių ir mirusių karių laidojimo ritualai. Pateikiama pasakojimų apie vyrų patirtą mirties baimę intensyvių mūšių metu ir beatodairišką Lietuvos karių drąsą durtuvų atakose.