Tai pirmoji knyga lietuvių kalba apie iškilų XX a. teatro novatorių Giedrių Mackevičių (1945–2008), sukūrusį naujo tipo judesio spektaklį – plastinės dramos teatrą. Savo išskirtiniais spektakliais lietuvis praturtino XX a. pasaulio teatro istoriją, įvardijamas kaip iškilus pasaulinio lygio kūrėjas. Garsiausius spektaklius G. Mackevičius sukūrė užsienyje, todėl, deja, jo unikalius darbus prisimena tik tie, kas lankėsi jo įkurto Maskvos plastinės dramos teatro gastrolėse Lietuvoje, matė spektaklius užsienyje.
Monografija „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras” pristato G. Mackevičiaus gyvenimą ir kūrybą, atskleidžia sudėtingą XX a. antros pusės istorinį laikotarpį, paveikusį menininko likimą. Išskiriama lemtinga 1972 m. gegužės 14-oji, kai, protestuodamas prieš sovietinį režimą, Kauno muzikinio teatro sodelyje susidegino Romas Kalanta, o tuo pasinaudoję valdžios funkcionieriai sustabdė sėkmingai kūrusios Modrio Tenisono suburtos pantomimos trupės veiklą. Vienas garsiausių trupės mimų, jau Vilniaus universiteto diplomą apsigynęs perspektyvus mokslininkas biochemikas G. Mackevičius išvyko studijuoti į Maskvą, GITIS’ą (Valstybinis teatro meno institutas), įstojo į legendinės profesorės Marijos Knebel, Konstantinio Stanislavskio ir Michailo Čechovo mokinės, režisierių kursą. Maskvoje G. Mackevičių, dar studentą, pantomimos entuziastai pakvietė vadovauti pantomimos studijai. Po poros metų – 1975-aisiais – saviveiklinis kolektyvas sukūrė vieną garsiausių savo spektaklių „Nugalėjimas”, judesio kalba pasakojantį apie genialų renesanso epochos menininką Mikelandželą. O G. Mackevičius tapo teatrinio pasaulio atradimu.
Knygoje pateikiami archyviniai Jaunimo teatro, Modrio Tenisono suburtos pantomimos trupės dokumentai, režisierės Aurelijos Ragauskaitės, kompozitoriaus Alfredo Šnitkės laiškai, fotografijos, mokslininkų pranešimai tarptautinėje konferencijoje, skirtoje G. Mackevičiaus kūrybai įprasminti. Leidinyje daugiau kaip 60 (!) įvairių žanrų G. Mackevičiaus scenos pastatymų Lietuvoje, Rusijoje, Bulgarijoje sąrašas, garsiųjų spektaklių „Nugalėjimas”, „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis” (pagal P. Nerudos kūrinį), „Raudonas žirgas” (XIXa.pab.–XXa.pr. modernistinės dailės motyvais), „Geltonas garsas” (pagal V. Kandinskio scenarijų, A. Šnitkės muziką), „Sodas” (pagal A. Rekašiaus muziką, St. Krasausko graviūras) pristatymai, kolegų ir bičiulių prisiminimai. Taip pat – G. Mackevičiaus eilėraščiai, apsakymai ir net… gaivališkos ekspresijos tapybos darbas.
