Lucinda Riley savo knygoje „Drugelių kambarys“ ir vėl mus nukels į nostalgišką, meilės bei paslapčių kupiną istoriją, papasakotą iš dviejų laiko perspektyvų. Tiek 1940-tais, tiek 2006 metais susitiksime toje pačioje vietoje – Admirolo name, Sautvolde.

Pouzė netrukus sulauks garbingo septyniasdešimtmečio. Moteris vis dar gyvena nuostabiame pastate – Admirolo name, kuriame prabėgo gražiausi jos vaikystės metai. Akį glostantis kraštovaizdis primena idilišką vaikystę, kuomet ji smagiai leisdavo laiką su tėvu gaudama drugelius. Vėliau Pouzė čia užaugino ir savo pačios vaikus.

Pouzę slegia mintys, kad netrukus turės priimti varginantį ir ilgai atidėliotą sprendimą. Nors Admirolo namui priklauso nuostabiausi atsiminimai, o jį supa dvidešimt penkerius metus puoselėtas sodas, visgi pastatą per sunku prižiūrėti. Jis griūva ir Pouzė nenoriai svarsto apie pardavimą.

Moters gyvenimą krečią ir daugiau netikėtumų. Vienas sūnus nuolatos įsivelia į nesąžiningus verslo reikalus, kitas, netikėtai – po dešimties metų – grįžta iš Australijos ir mieste ketina įkurti antikvarinių baldų parduotuvę. O čia dar pasirodo Pouzės pirmoji meilė Fredis, kuris prieš penkiasdešimt metų paliko merginą sudaužyta širdimi. Gyvenimo patirties turinti moteris nebetiki netikėtai atgimusia meile.