Tą dieną, kai Winstonas Churchillis buvo paskirtas ministru pirmininku, Adolfas Hitleris įsiveržė į Olandiją ir Belgiją. Lenkija ir Čekoslovakija jau buvo nugalėtos, o Diunkerko evakuacija prasidėjo po dviejų savaičių. Hitleris surengė daugybę aviacijos antpuolių, per kuriuos žuvo 45 000 britų. Churchillio pareiga buvo išsaugoti savo šalies vienybę ir įtikinti prezidentą Rooseveltą, kad Britanija yra dėmesio verta sąjungininkė, pasiryžusi kautis iki galo.

 Erikas Larsonas atskleidžia, kaip Churchillis mokė Britanijos žmones „būti bebaimius“. Tai istorija apie politinį balansavimą ant prarajos krašto, kartu ir intymi šeimos drama, kurios veiksmas rutuliojasi ministro pirmininko užmiesčio name Čekerse, karo metų Churchillio užuovėjoje Dičlyje, kur jis su bendražygiais vykdavo, kai šviesdavo pilnatis ir bombardavimo pavojus būdavo didžiausias, ir, žinoma, Dauning Strite 10 Londone. Pasitelkęs dienoraščius, originalius archyvų dokumentus ir slaptus žvalgybos raportus (kai kurie iš jų tapo prieinami visai neseniai) Larsonas naujai pažvelgia į Londono tamsiausius metus istorijoje.